JPer pirmuosius metus su euru žmonių pajamos augo, bet neatsilikdamos kilo ir išlaidos – skaičiuoja ekonomistai. Labiausiai gerėjantį gyvenimą pajuto jauni, paklausias specialybes įgiję žmonės, o kainos sparčiausiai kilo už įvairias paslaugas.

Augo atlyginimai, augo ir kainos sako ekonomistai, bet pasak jų, tai vyko po, o ne dėl euro įvedimo.

Didėjo minimali alga, vidutinis atlyginimas į rankas per metus išaugo daugiau nei šešiais procentais. Daugiau metų pabaigoje esą uždirba tie, kurie ir anksčiau gaudavo didesnį nei vidutinį atlyginimą, bet šį pokytį žmonės pajuto įvairiai.

„Atlyginimai sparčiau didėjo, ko gero, nedidelei daliai žmonių, kurie yra labai paklausūs darbo rinkoje ir kurie šiaip gauna ne pačius mažiausius atlyginimus. O žmonės, kurie gyvena iš minimalios algos, tai jiems net ir šitas MMA padidėjimas yra per mažas, kad jiems pajamų pakaktų gyventi taip, kaip jie norėtų“, – aiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Gyventojai, vertindami pirmuosius metus įvedus eurą, labiau pastebi išaugusias kainas nei pajamas, dėl to esą sunku kontroliuoti išlaidas ir sutaupyti.

„Nors oficialioji statistika skelbia, kad bendras kainų lygis per metus nepadidėjo, o netgi sumažėjo, vis tik ir statistikai pripažįsta, ir patys žmonės rodo pavyzdžius, kai kainos už paslaugas išaugo. Taip daugiausiai atsitiko su tomis paslaugomis, kurios turėjo savo valandos įkainį ar darbo įkainį, pavyzdžiui, už batų kulniuko pakalimą, jei anksčiau tai buvo 10 litų, tai dabar graži apvali suma yra 5 eurai“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Labiau nei avalynės taisymas per metus brango poilsio ir kultūros paslaugos – daugiau nei penktadaliu. Daugiau nei 10 procentų kilo būsto nuomos kainos ir įvairių namų prietaisų taisymas.

Vis dėlto, pasak ekonomistų, lyginant su euro zonos senbuvėmis, Lietuvoje paslaugos dar gerokai pigesnės, todėl tikėtina, kad ateityje jų kainos ir toliau didės, o tam įtakos gali turėti ir didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos.