Pasak ministerijos pranešime spaudai cituojamo ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė žemės ūkio rinkas, kilo nerimo, kad Bendrija nepajėgs pakankamai apsirūpinti maistu. Įtampų kelia ir ES priklausomybė nuo pašarų ir trąšų importo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, ženkliai išaugusios trąšų kainos, užsitęsę sausi orai.

Vis tik, anot E. Pranckevičiaus, ES maistu apsirūpina ir turi didelį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, dėl ko bendroji ES rinka turėtų amortizuoti galimus sukrėtimus, kaip prognozuoja ir EK.

Geras grūdų derlius Bendrijos šalyse amortizuotų ir karo Ukrainoje žalą pasaulinėms rinkoms, teigia ŽŪM atstovas.

„Ukraina yra pagrindinė pasaulio grūdų ir sėklų aliejaus rinkos žaidėja, o karo sukelti transporto ir logistikos sutrikimai bei Juodosios jūros uostų blokada stipriai paveiks jos galimybes eksportuoti turimą ir būsimą produkciją. Todėl geras šių metų grūdų derlius ES šalyse sušvelnintų numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulinėms grūdų rinkoms“, – ŽŪM pranešime cituojamas E. Pranckevičius.

Didėja žieminių rapsų pasėliai

Anot ministerijos, šių metų derlius turėtų būti gausesnis, nes Lietuvoje padidėjo žieminių pasėlių plotai.

„Ypač daug žieminių rapsų, kurių pasėta 326 tūkst. ha – tai yra 10 proc. daugiau, negu buvo ankstesniais metais. Tai yra pats didžiausias šios kultūros plotas, kada nors pasėtas Lietuvoje“, – rašo ŽŪM.

Ministerijos skaičiavimais, 2021 m. rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (2021 m. – 907,9 tūkst.). Iš jų 780 tūkst. ha apsėta žieminiais kviečiais, 54 tūkst. – žieminiais kvietrugiais, 26,5 tūkst. – žieminiais rugiais (toks pat plotas apsėtas ir žieminiais miežiais).

Kol kas nėra duomenų, kiek šiemet bus pasėta vasarinių grūdų (javų ir ankštinių augalų), tikėtina, kad per 600 tūkst. ha – apie 40 proc. visų žieminių ir vasarinių grūdų ploto.

Prognozės – atsargios

Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 60 proc. visų grūdų pasėlių, o sėjomainoje žieminiams rapsams beveik išstūmus vasarinius, tikėtina, kad šiuos pasėti žemdirbiams nebus daug sunkumų.

Pesimistinių prognozių dėl šių metų derliaus ŽŪM skelbia neturinti.

„Įvertinę gerą žiemkenčių peržiemojimą ir prognozuodami naująjį 2022 m. derlių, šiuo metu neturime pagrindo pesimistinėms prognozėms. Žinoma, žemdirbių dar laukia daugybė iššūkių, ypač dėl gamtos veiksnių. Jeigu nepasikartos ekstremalios sąlygos, tikėtina, jog sulauksime ir gausesnio derliaus nei pernai, kai pasėlius laukuose niokojo ir naikino sausra bei škvalai“, – sako E. Pranckevičius.

Numatoma, kad būsimam derliui įtakos turės ir pabrangusios trąšos, ypač azotinės, kurios pavasarį vegetacijos pradžioje augalams ypač reikalingos. Anot E. Pranckevičiaus, derlius gali būti mažesnis, nes daliai ūkininkų bus finansiškai sudėtinga įsigyti pakankamai trąšų.

2021–2022 m. grūdų, rapsų bei kitų pasėlių tikslesnę derliaus prognozę ŽŪM skelbs birželį.