ŽŪR pirmininkas: išmokų žemdirbiams dydžio neturėtų nulemti vien darbo jėgos kaštai

  • Teksto dydis:

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidentas dr. Arūnas Svitojus praėjusios savaitės pabaigoje dalyvavo svarbiausios ir įtakingiausios Europos Sąjungos lygio žemdirbių organizacijos (Copa-Cogeca) prezidiumų posėdžiuose, kur drauge su naujuoju Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku diskutuota apie išmokas žemdirbiams, „Brexit“ bei klimato kaitą.

Anot dr. A. Svitojaus, vienas svarbiausių momentų kaip tik ir buvo susitikimas su naujuoju EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku, vokiečiu Norbertu Linsu. Prisistatęs ES žemdirbių savivaldos atstovams, komiteto pirmininkas teigė, kad dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį nustatančių teisės aktų jis remsis praėjusios kadencijos EP narių jau atliktu darbu.

N. Linsas žadėjo ginti ūkininkų pozicijas, tačiau jo atsakymas į klausimą apie tiesioginių išmokų skirtingų valstybių žemdirbiams sulyginimą tiek Lietuvos, tiek dar kai kurių kitų šalių atstovus nuvylė.

„Aš esu vakarietis“, – pabrėžė europarlamentaras. – Mes turime siekti vienodų išmokų, tačiau turime atsižvelgti į skirtingas sąlygas. Tokias, kaip darbo jėgos kaštai. Žiūrėdamas į tai, suprantu, kodėl išmokos šiuo metu netolygios“, – sakė komiteto pirmininkas, regis, „patogiai užmiršęs“, jog Europos Sąjungoje egzistuoja laisvas darbo jėgos judėjimas.

O tai reiškia, kad darbininkai, nepatenkinti atlyginimais, kuriuos išgali mokėti menkas tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, gali laisvai emigruoti iš savo valstybių ir darbo ieškoti tose šalyse, kur išmokos bei ūkininkų galimybės – kur kas didesnės.

Daug dėmesio posėdžio Belgijos sostinėje metu skirta „Brexit“ problemai, – vyko diskusijos su ES pasirengimo „Brexit“ grupės atstove Dorthe Christensen. Ji pabrėžė, kad „Brexit“ turi ruoštis visi. Žinoma, Europos Komisija turi savo planą, tačiau būtinas kiekvieno verslininko, kiekvienos institucijos pasirengimas.

Deja, apskritai dėl „Brexit“ šiuo metu klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Nes visai neaišku, ką galų gale nuspręs Didžioji Britanija. Ar vyks (ir kada, jeigu taip) nauji Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai, ar galimas naujas referendumas? ES kol kas tik gali laukti naujienų ir ruoštis, neatmetant ir pasirengimo blogiausiam scenarijui.

Ypač daug susitikimuose Briuselyje buvo diskutuota apie klimato kaitos problemas. Ši tema buvo pagrindinė ir tradiciniame Baltijos bei Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos susirinkime. ŽŪR pirmininkas išsakė savo poziciją šiuo klausimu ir kolegoms iš Copa-Cogeca.

„Turime į klimato kaitos problemą žiūrėti plačiau, neapsiriboti vien Europa, – teigė A. Svitojus. – Mes jau ilgą laiką stengiamės ūkininkauti klimatui palankiais būdais, užsiimame žalinimu, klimatui bei aplinkai palankia žemdirbyste. Tačiau šiandien matome pasaulinio lygio katastrofas, – dega Amazonės miškai, Sibiro taiga.

Tai – tyčiniai, žmonių pradėti gaisrai. Jie – didžiulis smūgis klimatui. Šie gaisrai per labai trumpą laiką gali panaikinti visus pasiekimus, kuriuos taip sunkiai pasiekėme per savąsias žalinimo ir klimato, planetos išsaugojimo politikas. Aš nesakau, kad mes turime nebesistengti įnešti daugiau pokyčių savo šalyse, bet neturime apsiriboti tik jomis. Jei norime pasiekti konkrečių klimato kaitos stabdymo tikslų, turime į tai įtraukti ir kitas valstybes“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių