Pirmasis buvo čekas
15 val. jis pajudėjo maršrutu Panemunė–Rotušė. Tuometėje Čekoslovakijoje pagamintas troleibusas „Škoda TR 9“ per paskutines metų valandas pervežė daugiau kaip 4 tūkst. kauniečių.
Ko gero, ne vienas miestietis troško išbandyti šią nematytą ūsuotą naujovę, varomą elektra ir smagiai riedančią asfaltu. Tam, kad ši transporto priemonė galėtų judėti, buvo nutiestas beveik 20 km kontaktinis tinklas.
„Žinote, kokio ilgio dabar šis tinklas?“ – klausė bendrovės „Kauno autobusai“, kuri valdo ne tik autobusų, bet ir troleibusų parką, Troleibusų parko Energetikos departamento vadovas Eugenijus Šmitas. Ir skubiai atsakė: apie 125 km. Jis priduria, kad mieste šiuo metu įrengta net dešimt elektros pastočių, kurios požeminiais kabeliais aprūpina visą tinklą energija.
Pašnekovas įmonėje dirba beveik pusę amžiaus ir vis dar prisimena kolegų įspūdžius iš pirmųjų troleibusų kilometrų Kaune.
„Vos durys užsidarydavo, žmonių būdavo labai daug. Ne vienas prisimena, kaip durys net braškėdamos bandydavo užsiverti. Ką jau kalbėti apie sėdimas vietas. Vos tilpdavo žmonės stačiomis. Įsivaizduokite, per pirmą darbo savaitę tuo troleibusu pravažiavo apie 75 tūkst. miestiečių. Dabar apie tokius srautus galima tik pasvajoti“, – apgailestavo E. Šmitas.
Traukė jaunus specialistus
Gimęs ir užaugęs Kaune, pabaigęs tuometį Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas) jaunas elektrikas-inžinierius buvo itin paklausus rinkoje.
„Mūsų kolektyvas buvo jaunas, o man itin pasisekė, nes iškart buvau paskirtas gamybinio mokymo meistru. Kelerius metus buvau būsimų vairuotojų auklėtoju, nes bendrovė juos rengdavo, o paskui leisdavo į gatves dirbti“, – pasakojo ilgametis darbuotojas.
Kai E. Šmitas pradėjo dirbti, tuo metu įmonė vadinosi „Kauno troleibusų valdyba“, o pirmasis troleibusas jau važinėjo devynerius metus.
„Vyresni kolegos pasakojo, o netrukus ir pats pastebėjau, kad troleibusas Kaune buvo kažkas naujo. Žalia, švari, aplinką tausojanti transporto priemonė... Mūsų miestas visuomet vertino ekologiją“, – pridūrė pašnekovas.
Beje, mokyti jaunus specialistus nebuvo sudėtinga, mat Vilniuje troleibusai pradėjo važinėti dar anksčiau: „Turėjome iš ko mokytis: ir iš klaidų, ir iš gerų pavyzdžių.“
Troleibusai tuo metu buvo laikomi viena iš moderniausių transporto priemonių. „Pamenu, senas „Ikarusas“ į Parodos kalną vos vos užkildavo. Sustoja vidury kalno, dūmų pilna. Tačiau troleibusui tokios įkalnės – nė motais“, – vaizdingai pasakojo E. Šmitas.
Beje, kaip ir prieš daug dešimtmečių, taip ir dabar troleibusų parke dirba nemažai moterų. „Tuo metu apie 60 proc. visų vairuotojų buvo dailiosios lyties atstovės. Jaunos, gražios merginos sėdėdavo prie vairo. Pasakysiu taip: jaunimui norėjosi vairuoti troleibusą, ši specialybė buvo tam tikra prasme prestižinė“, – prisiminė pašnekovas.
Rimtas priešas – lakstūnai
E. Šmitas apie troleibusus žino viską, pavyzdžiui, kad Kaune važinėjantys ūsuotieji per metus sunaudoja 15,5–16 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.
„Pagal elektros suvartojimą mieste mus lenkia tik „Kauno vandenys“, – žino pašnekovas, pridurdamas, kad po žeme troleibusams aptarnauti yra paklota net 86 km kabelio, kuriuo teka 600 voltų nuolatinė įtampa. Tai – specifinė įtampa, tinkama tik troleibusui. Šis nuo vieno iki kito kontaktinio stulpo gali nuvažiuoti nuo 800 m iki 1,4 km atstumą“, – skaičiavo ekspertas.
Nemaža jo darbo dalis susijusi su remontu.
„Daug metų keičiame labai senas sovietines detales. Mūsų siekiamybė, kad troleibusai važiuotų srautu: judėtų ne lėtai, o kartu su visais. Galiu pasidžiaugti, kad dabar važiuojame 20 proc. greičiau nei prieš penkiolika metų“, – pridūrė pašnekovas.
Tiesa, gana dažnai tenka šalinti ir įvairius gedimus. „Kontaktinį tinklą dažnai apgadina kitos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, o remonto darbus tenka vykdyti naktimis. Man pačiam keista, kad tiek metų išdirbau šioje įmonėje, tačiau toks darbas irgi suteikia adrenalino. Mes, vadovai, negalime išjungti telefonų, naktimis gauname skambučių, koks bėgikas lakstūnas apgadina stulpą ir turime imtis priemonių, kad tinklas būtų sutvarkytas“, – pasakojo E. Šmitas.
Kokių tik troleibusui vardų nedavė kauniečiai: ir šleikomis vadino, ir trūlikais, o kalbininkai vienu metu siūlė vielabraukiu kviesti. E. Šmitas, lyg girdėdamas vaikui duodamas pravardes, šypsosi: kaip pavadinsi, nepagadinsi. Paklaustas, kodėl nukrenta vadinamosios šleikos, rimtu veidu atsako: „Ant vadinamųjų ūsų pritvirtintos galvutės su angliuku, kuris nusidėvi. Tuomet metalinės dalys liečiasi su kontaktinio tinklo detalėmis, o didesnis greitis jas tiesiog išmuša. Mes tuos ūsus vadiname štangomis. Laikui bėgant, troleibusai modernėja, tapo žemagrindžiai, patvaresni. Kaip žigulio su mersedesu nepalyginsi, taip ir senų škodų su šiuolaikiniais soliariais“, – juokavo pašnekovas.
Ar bus Šilainiuose?
E. Šmitas per ilgus darbo metus matė visko: ir pakilimų, ir nuopuolių.
„Pakilimo banga ritosi, sakyčiau, 1980 m., kai troleibusai pradėjo važinėti į Eigulių mikrorajoną. Paskui užplūdo štilis, nelengvas laikmetis sutapo su Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, 2000-ieji taip pat buvo sunkoki. Na, o nuo 2004 m. vėl pradėjome mąstyti apie plėtrą“, – greitai per dešimtmečius prabėgo ilgametis bendrovės darbuotojas.
Dabar 138 Kauno troleibusai per metus perveža beveik 19 mln. keleivių, nuvažiuoja beveik 7,5 mln. km. Nors elektrinių transporto priemonių technologijos sparčiai vystosi ir elektriniai autobusai tampa troleibusų konkurentais, vis dėlto daugelis šalių ir vėl atsigręžia į troleibusus.
Pasak troleibusų parko vadovo Sauliaus Aleknos, elektrinių autobusų privalumas prieš troleibusus – jiems nereikia kontaktinio tinklo ir šie yra mobilūs. Tačiau elektrinių autobusų akumuliatoriai labai galingi ir sunkūs, dėl to jie veža gerokai mažiau keleivių, kenčia važiuoklės dalys.
„Pastaruoju metu išties atsigręžiama į seniai išrastą ekologišką transporto priemonę – troleibusą, ypač jei jau yra įrengtas kontaktinis tinklas. Daugelis šalių toliau vysto ir plečia kontaktinius tinklus, atnaujina esamus“, – pabrėžė S. Alekna.
Praha, kuri turi ir metro, ir tramvajų, nutiesė vieną naują prioritetinę troleibusų liniją ir planuoja dar dvi naujas. Vankuveris (Kanada) skelbia didelės apimties naujų troleibusų pirkimus – nori pakeisti visus senuosius į naujus. Beje, jie elektrinių autobusų perka gerokai mažiau nei troleibusų. Šveicarija, Meksika, Vengrija ir dar daug šalių investuoja dideles lėšas būtent į troleibusų pirkimą ir kontaktinio tinklo plėtrą. Daugiau informacijos apie troleibusų pirkimus pasaulinėje rinkoje rasite čia: http://www.tbus.org.uk/orders.htm.
Tačiau grįžkime į mūsų gimtąjį Kauną. Daugelis dar pamena diskusijas dėl troleibusų linijos į Šilainius.
„Troleibusų plėtrai į Šilainius jau duotas leidimas, tiesa, dar tik žodinis. Troleibusai į Šilainius kils Linkuvos gatve į Milikonių kalną, o ne, kaip buvo anksčiau planuota, Neries krantine, vėliau kontaktinis tinklas bus plečiamas ir troleibusai važiuos iki LSMU Kauno ligoninės Josvainių gatvėje“, – planus atskleidė pašnekovas.
Jis priduria, kad Kauno miestas kontaktinį tinklą jau turi 60 metų – daugiau kaip trečdalis tinklo jau rekonstruota.
„Tinklas ir toliau bus naujinamas, tačiau naujų troleibusų pirkimus stabdo tai, kad Lietuvoje nėra tokio finansavimo, koks skiriamas kitose šalyse, pavyzdžiui, Vankuveryje valstybės pagalba sudaro 90 proc.“, – sakė S. Alekna.
Istorija
Seniausias turimas troleibusas – „Škoda Tr 9“ – Kauno gatvėmis važinėjo nuo 1970 m. Tai buvo vienas iš standartinių to meto troleibusų modelių, gaminamas Čekoslovakijoje, tam laikmečiui gana pažangus ir idealiai tinkantis kalnuotoms Kauno vietovėms. TR 9 Kaune važinėjo iki 2006-ųjų. Vėliau šis troleibusas tapo pramoginiu ir kurį laiką buvo naudojamas tik privatiems užsakymams. Nors keleiviai juokaudavo, kad ši „Škoda“ visa barška, yra per daug prastos amortizacijos, pasivažinėti sena „kolekcine“ technika norinčiųjų būdavo. Užsieniečiams jis tikra egzotika, dėl kurios jie netingi atskristi į Lietuvą. Šiuo metu seniausias troleibusas „Škoda Tr 9“ ilsisi ir laukia eilėje meistrų rankų, o jos gali viską, net paprastą metalą paversti meno kūriniu.
Beveik iš karto po TR 9 gamybos nutraukimo, 1982 m., Kaunas gavo pirmąjį naujojo „Škoda TR14“ modelio egzempliorių. Šis buvo visiškai nepanašus į savo pirmtaką, išsiskyrė kampuotu kėbulo dizainu. Naujųjų troleibusų tiekimas tęsėsi visą devintąjį dešimtmetį. 1986 m. pabaigoje troleibusų parko skaičius pasiekė 259. Nors naujieji troleibusai neturėjo oro kondicionavimo sistemos ir juokino užrašais „Made in Czechoslovakia“, jie buvo išsigelbėjimas atidarius naują maršrutą į Eigulius ir Kalniečius. Beje, „Škoda 14Tr“ buvo dažniausias remonto dirbtuvių svečias. Laikui bėgant „Škoda 14Tr“ dizainas, konstrukciniai sprendimai ir technologijos jau nebeatitiko šiuolaikiško miesto veido. Senutėlės „Škodos TR14“ keleivius vežė beveik ketvirtį amžiaus. Su senosiomis škodomis atsisveikinta 2019 m. 2005-aisiais buvo įsigyti 42 „Solaris Trollino 12AC“ troleibusai, kurie jau buvo žemagrindžiai ir nudažyti žalia spalva. 2018 m. spalį Kauno viešojo transporto gyvavimo istorijoje įvyko esminis lūžis – pasirašytas įspūdingos vertės kontraktas su konkursą laimėjusia kompanija „Solaris“ dėl 85 naujų ir modernių troleibusų „Solaris Trollino 12“ įsigijimo. Beveik 29,4 mln. eurų – tiek į naujų transporto priemonių įsigijimą investavo Kauno miestas.
Naujausi komentarai