Pereiti į pagrindinį turinį

„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą

2024-04-24 07:28
BNS inf.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią savaitę paskelbtą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) išvadą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Statybos techniniame reglamente ir GIPL rangos sutartyje aiškiai įvardinta, jog už detalių atitiktį ir dokumentus yra atsakingas rangovas. Esant tokiai teisinei rangovo atsakomybei, ginant tiek bendrovės, tiek ir vartotojų interesus, privalome užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančios dujotiekio dalys būtų pakeistos būtent rangovo sąskaita“, – „Amber Grid“ pranešime trečiadienį sakė bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

„Kai kurie VERT išvadose pateikiami teiginiai, bendrovės požiūriu, ne visiškai atitinka faktines aplinkybes, todėl „Amber Grid“ planuoja VERT sprendimą skųsti teismui“, – pridūrė jis.

Anot „Amber Grid“, jos iniciatyva atlikto vidinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad rangovas „Alvora“ netinkamai vykdė savo pareigas, o daliai jungiamųjų dalių neturint tinkamų sertifikatų dėl to kreiptasi į prokuratūrą.

„Amber Grid“ pakartojo, jog 123 tinkamų sertifikatų neturinčios GIPL detalės bus keičiamos „Alvoros“ lėšomis.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

VERT patikrinimo išvadose taip pat konstatavo, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas.

Atsakomybę dėl dujotiekio detalių „Alvorai“ verčia ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis dėlto jis pripažino, jog statant dujotiekį trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų