„Amber Grid“ EBITDA pernai smuko 35 proc. iki 17 mln. eurų, pajamos – 7 proc. iki 70 mln. eurų Pereiti į pagrindinį turinį

„Amber Grid“ EBITDA pernai smuko 35 proc. iki 17 mln. eurų, pajamos – 7 proc. iki 70 mln. eurų

2026-02-27 16:56
BNS inf.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ neaudituotas 2025 metų pelnas prieš mokesčius, palūkanas, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 17,3 mln. eurų ir buvo 34,7 proc. mažesnis nei užpernai (26,5 mln. eurų). 


<span>„Amber Grid“ EBITDA pernai smuko 35 proc. iki 17 mln. eurų, pajamos – 7 proc. iki 70 mln. eurų</span>
„Amber Grid“ EBITDA pernai smuko 35 proc. iki 17 mln. eurų, pajamos – 7 proc. iki 70 mln. eurų / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Amber Grid“ grynasis pelnas siekė 1,4 mln. eurų ir buvo 5,9 karto mažesnis ( 8,3 mln. eurų), o koreguotas – 10 mln. eurų (užpernai – 10,1 mln. eurų). Įmonės koreguotas EBITDA išliko toks pat ir siekė 27,4 mln. eurų. 

„Amber Grid“ nepaskirstytasis pelnas praėjusių metų pabaigoje siekė 106,6 mln. eurų.

„Amber Grid“ pajamos pernai buvo 69,7 mln. eurų – 6,6 proc. mažiau (74,6 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį paskelbė „Amber Grid“.

Didžioji dalis pajamų – 59,4 mln. eurų – uždirbta iš gamtinių dujų perdavimo, 9,9 mln. eurų – iš sistemos balansavimo produktų.

„Nors 2025-ųjų finansinius rezultatus veikė reguliaciniai pokyčiai ir įgyvendinti įsipareigojimai, fiksavome stabilų mūsų paslaugų poreikį. Metų pabaigoje išaugę tarptautiniai dujų transportavimo mastai patvirtina, kad stabiliai veikiantis mūsų dujų perdavimo tinklas yra gyvybiškai svarbi energetikos sistemos grandis. Dujų infrastruktūra prireikus gali saugiai ir efektyviai perduoti didžiulius energijos srautus ir užtikrinti energetinį stabilumą“, – pranešime teigė „Amber Grid“ bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

Gamtinių dujų perdavimo pajamos daugiausia sumažėjo dėl 2025 metais galiojusių mažesnių paslaugos kainų, o balansavimo produktų pajamos – dėl sumažėjusio jo poreikio, teigia „Amber Grid“. 

Pernai per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą įleista 30,5 teravatvalandžių (TWh) dujų – 28,2 proc. daugiau nei užpernai 23,8 TWh. Jų eksportas į Latviją augo beveik trečdaliu iki maždaug 12,7 TWh, į Lenkiją – beveik du kartus iki 4,97 TWh.

Srautai Lenkijos kryptimi išaugo dėl dujų poreikio Ukrainoje. Bendrai dujų ekporto srautai pernai augo 15,1 proc.

Dujų importas per Kiemėnų tašką (iš Latvijos) per metus sumažėjo 38 proc. nuo 4,1 iki maždaug 2,5 TWh, o per Santakos tašką (iš Lenkijos) – nuo 1,48 iki 0,56 TWh.

„2024-aisiais Klaipėdos SGD terminalas veikė ne visus metus, tad įleidimo apimtys buvo sumenkusios iki 23,8 TWh. Be to, pirmus 4 mėnesius dėl pažeidimo neveikė dujų jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o planuoti remontai turėjo įtakos ir Kiemėnų taško (tarp Lietuvos ir Latvijos) prieinamumui. Tad 2025 metais SGD terminalui veikiant visa apimtimi dujų įleidimas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo“, – teigė N. Biknius.

Be to, bendrą importą mažino ir kiek žemesnis dujų vartojimas Lietuvoje bei didėjantis čia pagaminto biometano kiekis, kuris per metus išaugo 118 proc. – nuo 0,126 iki 0,277 TWh, teigiama pranešime.

Bendrai Lietuvoje per metus suvartota 15,9 TWh dujų – 6,2 proc. mažiau nei 2024 metais (16,9 TWh). Tai lėmė reikšmingai smukęs trąšų gamybos – „Achemos“ gamyklos – dujų poreikis, sumažėjęs daugiau nei ketvirtadaliu (28,6 proc.) – nuo 8 iki 5,7 TWh.

Atme tus jos įtaką dujų vartojimas Lietuvoje augo beveik 14 proc. nuo 8,9 iki 10,1 TWh. 

Vidutinė bendrovės nuosavybės grąža (ROE) pernai siekė 5,8 proc. (2024 metais – 5,5 proc.).

„Amber Grid“ priklauso „Epso-G“ grupei.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų