Ar renovuotų namų gyventojai moka daugiau už šildymą?

  • Teksto dydis:

Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad modernizavus daugiabutį yra keliama šildymo kaina. Siekdama šalies gyventojams suteikti daugiau aiškumo, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Pastovūs ir kintami kaštai

Šilumos kainą sudaro pastovūs (būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos) ir kintami (kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai) kaštai.

„Kintami kaštai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Jei po daugiabučio renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos. Tuo metu pastovios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja“, – pasakoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Pakelti kainą konkrečiam daugiabučiui – neįmanoma

Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar regione kas mėnesį, įvertinus kintamus ir pastovius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

„Atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas jame. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastovias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – aiškina V. Lukoševičius.

Šilumos tinklų atnaujinimas

Siekiant sumažinti suvartojamos šilumos energijos sąnaudas, svarstant dėl daugiabučių atnaujinimo, kartu reikia planuoti ir šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą.

„Investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Jos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus. Taip pat reikšmingai padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, – sako V. Lukoševičius.

V. Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daugiabučio gyventoja

Daugiabučio gyventoja portretas
Daugiabučių renovacija - ciniška apgaulė gyventojams. Nauda - bankams: palūkanos 5 metams trijų procentų, o po penkerių metų - palūkanos rinkos kaina plius kas mėnesį gyventojui tenka dar mokėti ir už banko paslaugas, kurios šiuo metu yra 10,00 Eur. Didžiulė nauda ir administruojamų namų administratoriams, kuriems kas mėnesį atseikėjama 3.50 Eur be PVM už vieną kv.metrą namo naudingo ploto. Su 21% administracijos mokestis sudaro 4.23 Eur kv.metrui. Pvz., jei daugiabučio namo naudingas plotas 1423 kv.metrai, tai administratoriui atitenka 6019,29 Eur kas mėnesį visą namo renovacijos laikotarpį nuo patvirtinto investicinio plano. TOKIA ŠIANDIENINĖ TIESA. Ir neveltui įvairiausiais būdais administratoriai mulkindami gyventojus įtraukia juos į šį liūną.

Jojonas

Jojonas portretas
Nediskutuoju del renovacijos naudos:ji reikalinga.Tik besidžiaugdami sumažėjusia šildymo kaina,nepamirškite į tą kainą įtraukti ir paskolos renovacijai kainos,Tad skaičiai žymiai keičiasi.Tiesa,dalį tų paskolų kompensuoja valstybė.Bet tai mažai ką keičia:reiškia,už mažesnes sąskaitas sumokam visi...

mano nuomone

mano nuomone portretas
Kad energetikai dziaugtusi mazesniu pelnu tai sapnas.Sugalvota tokios apskaitos formules kad ne eiliniams mirtingiems suprasti.Tik estetinis vaizdelis pirmus keleta metu ir kasmenesinis mokestis bankui.Ziemos silteja,mokestis mazeja.del broko pretenziju pareiksti nera kam -stebuklingai dauguma firmu bankrutuoja.Lietuva stebuklu salele.Tikiuosi nugyventi be renovacijos kaip ji vykdoma dabar.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių