Ar valstybės įmonės netaps giminių versliuku?

„Jis ne šiaip buvo sugalvotas, bet po didžiulių skandalų valstybinėse įmonėse, kur kai kurios jų taip ir buvo vadinamos – bebrų užtvankomis. Šiuo atveju labai gaila, kad tas užtvankas vėl bandoma statyti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Buvo kalbama apie tai, kad ir stojimo sąlygose, ir EBPO įpareigojama modernizuoti įmonių valdymą“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.

Šiuo metu valstybinės įmonės vadovas į darbą priimamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti ne daugiau nei dvi kadencijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dešimt metų vadovauti valstybinei įmonei – pakankamas terminas“, – savo nuomonę akcentavo V. Sinkevičius.

Tačiau dalis Seimo narių – vienuolika „valstiečių“ ir konservatorius – siūlo iš esmės grįžti prie senos tvarkos ir vadovų kadencijų neberiboti, esą tai prieštarauja tos pačios EBPO rekomendacijoms. Be to, esą tęsti darbus daugiau nei dešimtmetį vadovui galimybė turi būti sudaroma, atsižvelgiant į darbo rezultatus.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė sako, kad tai žingsnis atgal. Neigiamas išvadas dėl tokio Seimo narių siūlymo pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Mūsų manymu, nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų“, – pažymėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Tarnybos teigimu, tai atvertų kelią neskaidriai veiklai ir padidintų korupcijos riziką dėl dešimtmečiais dirbančių vadovų ryšių su politikais. Be to, nuo ribojimo įsigaliojimo praėjo vos penkeri metai, arba tik viena vadovo kadencija.

„Kadangi kalbame apie dešimties metų ribojimą, sakyti, kad įstatymas veikia, bet nepasiteisino ir būtina jį nedelsiant peržiūrėti... Tokių argumentų tikrai nėra“, – situaciją komentavo R. Kaziliūnaitė.

Nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų.

Panaikinti draudimą vadovams pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės šiandien pritarė ir Vyriausybė. Nors ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad išvados skamba ne visai taip.

„Ne, mūsų ministerija siūlo iš dalies pritarti tai nuostatai, kad jeigu vadovas paskiriamas antrai kadencijai, jam nebūtų išmokama išeitinė išmoka“, – siūlymą komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Cituojamas vienas iš dokumentų, kuriame išdėstytos ministerijos parengtos Vyriausybės išvados, jose sakoma, kad siūlomas maksimalaus kadencijų skaičiaus atsisakymas ir iš esmės būtų teigiamas žingsnis įgyvendinant EBPO siūlymus.

„Nežinau, ar užsiimsime teksto skaitymu. Ten pritariame nuostatai, jos cituotos, kur Seimo nariai siūlo neišmokėti išeitinės išmokos“, – toliau dėstė A. Armonaitė.

Tiek STT, tiek eurokomisaras sako, kad rekomendacijų Lietuva gauna daug įvairių ir nuolatos, tačiau aklai skubėti jų įgyvendinti nereikia.

„Mes esame EBPO nariai, ir esame, ir stojome, kad gautume tų rekomendacijų, kad įgyvendintume geriausias praktikas. Tačiau visas rekomendacijas turime įvertinti, ar jos tinkamos mūsų realybei“, – pažymėjo V. Sinkevičius.

„Jei visa kita būtų įgyvendinta, o tik ši viena priemonė ne, – tada galbūt“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Prieš porą metų atlikta Antikorupcijos žvalgybos analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekia ir pusę darbuotojų skaičiaus. Tarp valstybės įmonės vadovų daugiau kaip ketvirtadalis priklausė kuriai nors politinei partijai.