„Ne tik atstatėme ką praradome, bet sukūrėme kažką daugiau (...) – infrastruktūrą, kuri padeda spręsti žiedinės ekonomikos uždavinius“, – centro atidarymo renginyje antradienį sakė Jurgita Radzevičienė.

Pasak jos, palyginti su ankstesniu centro pajėgumu, naujasis galės apdoroti 1,5 karto daugiau atliekų, darbuotojai jų neberūšiuos.

„Mūsų kokybė taip pat labai smarkiai padidėjo. Jei anksčiau surūšiuodavome atliekas ir mūsų darbuotojai turėdavo jas išrūšiuoti, dabar jie tik taiso klaidas. Įranga padaro visą darbą“, – žurnalistams sakė J. Radzevičienė.

Anot „Ecoservice“ vadovės, įdarbinus papildomų žmonių centras galėtų išrūšiuoti visas Lietuvos pakuočių atliekas – apie 100 tūkst. tonų per metus: „Jei dirbtume daugiau pamainų, galėtume tą visą kiekį ir sutvarkyti.“

J. Radzevičienės teigimu, šiuo metu į pakuočių konteinerius patenka apie 40 proc. priemaišų, mišrių atliekų.

netoli Gariūnų esančiame centre įrengta pažangiausia atliekų rūšiavimo įranga su devyniais optiniais separatoriais ir dirbtiniu intelektu (...)

„Centras parodo mūsų bendrą požiūrį į tai, kaip turi būti tvarkomasi. Patys sau per dažnai turime kritikos, kad nesusitvarkome, bet šiandien galime pasakyti, kad susitvarkome“, – kalbėjo aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas vylėsi, jog sustiprėjus atliekų perdirbimo pajėgumams augs ir miestiečių rūšiavimo kultūra.

„Kilęs gaisras tikrai simbolizavo didelę nelaimę, bet ji virto gražiu projektu, kuris keis siekį skatinant miestiečius rūšiuoti spartinti dar žingsniu į priekį. (...) Kuo daugiau ir sėkmingiau vilniečiai ir visos Lietuvos žmonės rūšiuos, tuo mažiau išmesime atliekų į mišrias atliekas, tuo mažesnės sąskaitos bus“, – renginyje kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak „Ecoservice“, netoli Gariūnų esančiame centre įrengta pažangiausia atliekų rūšiavimo įranga su devyniais optiniais separatoriais ir dirbtiniu intelektu, be to, įrengta priešgaisrinė sistema, kuri per 10 minučių gali užpildyti putomis visą gamybos patalpą.

2023 metų rugpjūčio 5 dieną kilusio gaisro metu buvo sunaikintas bendrovės pastatas, atliekų rūšiavimo įranga bei dalis atsargų.

J. Radzevičienės teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl gaisro priežasties dar nebaigtas, tačiau labiausiai tikėtina, jog jis kilo dėl savaiminio užsidegimo. Anot jos, gaisras padarė 13,6 mln. eurų nuostolių.

Didžiausios Baltijos šalyse aplinkos ir atliekų tvarkymo grupės „Eco Baltia“ valdoma bendrovė iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Latvijos teisme reikalauja 13,55 mln. eurų kompensacijos už patirtą žalą.