Didžiąją jų dalį ketinama eksportuoti. Gamyklą įrengusios bendrovės „Polymer Recycling“ vadovo Dainiaus Sakalausko teigimu, kitais metais, įsibėgėjus gamybos procesams, planuojama per metus perdirbti iki 3 tūkst. tonų kombinuotos pakuotės ir kitų panašios sudėties atliekų, o vėliau tose pačiose patalpose įdiegti ir antrą liniją.

„Šis simbolinis atidarymas – tik pirmas žingsnis link tvaresnių aplinkosauginių sprendimų ir kokybiško rūšiavimo. Gamykloje jau baigiamos diegti visos perdirbimo procesui reikalingos technologijos, tačiau prasideda kitas labai svarbus etapas – suformuoti komandą, pradėti bendradarbiauti su atliekų tiekėjais bei sukurti platintojų tinklą, kadangi perdirbtos pakuotės virs ekologiškomis plokštėmis sienoms, grindims ir luboms“, – gamyklos atidarymo metu sakė UAB „Polymer Recycling“ vadovas Dainius Sakalauskas.

Mėgstami vienkartiniai kavos puodeliai, popieriniai maišeliai su permatomu plastikiniu langeliu, skirti parduotuvėje susipakuoti duonai ar bandelėms, bei visiems puikiai žinomi tetrapakai, į kuriuos pilamos sultys ar pieno produktai, – visa tai yra kombinuotos pakuotės, kurios „Polymer Recycling“ gamykloje virs į statybines plokštes. Planuojama, kad kol kas iš perdirbtų kombinuotų pakuočių pagamintos plokštės daugiausiai keliaus į Vokietijos bei Skandinavijos rinkas, tačiau esant susidomėjimui ir poreikiui, bus svarstoma apie galimybę plokštes pardavinėti ir Lietuvoje.

D. Sakalausko teigimu, iš panašių plokščių, kurios be to, kad yra ekologiškos ir draugiškos aplinkai, dar ir slopina garsą bei stabdo ugnį, yra ypač tvirtos, sprendimai statybų rinkoje įgyvendinami visame pasaulyje: „Lengvų konstrukcijų pastatai jau kurį laiką kopia į populiarumo viršūnes, tad plokštės, iš ko jos bebūtų pagamintos, dažnai yra prioritetinis statytojų pasirinkimas. Štai, pavyzdžiui, Japonijoje jau prieš 8-erius metus iš plokščių pastatytam namui buvo daryta stipriausia įmanoma žemės drebėjimo simuliacija, įrodžiusi, kad lengvų konstrukcijų namai gali būti tvirtesni, nei lietuvių taip vis dar mylimas mūras.“

„Nors daugiausia kombinuotų pakuočių atliekų Lietuvoje susidaro būtent iš tetrapakų, įsivaizduokite, kaip šauniai galėtų atrodyti greito maisto užkandinė ar kavą išsinešti siūlanti kavinė, kurios sienos būtų iš jų pačių panaudotų ir perdirbtų kavos puodelių. Esu tikras, kad laikui bėgant filosofiją „iš seno į naują“, kuria vadovaujamės savo veikloje, perims ir kiti, kadangi ji puikiai atspindi visame pasaulyje diegiamos žiedinės ekonomikos principus“, – sako D. Sakalauskas.

Bendrovės vadovo teigimu, gamyklos veiklos pradžios procesai jau yra pajudėję, su dalimi rūšiuotojų jau projekto vykdymo pradžioje buvo pasirašyti ketinimo protokolai, o dabar pradedamos derinti sutartys. Efektyvus abiejų pusių bendradarbiavimas turėtų nudžiuginti aplinkosaugininkus, mat Europos Komisija iki 2030 m. planuoja reikalauti perdirbti net 80 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Iki šiol kombinuotų pakuočių perdirbimas Lietuvoje buvo beveik neįmanomas.

Bendrovė projektą įgyvendinti pradėjo 2015 m. balandžio 16 d. Viso projekto vertė – 1 898 535,40 eurų.