Tai BNS pranešė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rūta Veniulytė-Jankūnienė.
„Ieškiniu prašoma priteisti 4 241 500 eurų nuostolių atlyginimą žemės nuomos sutarties pagrindu“, – komentare BNS sakė teisėja.
Bylą teismas ketina atverti spalio 16 dieną.
„Aviabaltikos“ advokatas Kęstutis Jonaitis BNS anksčiau teigė, kad pastatus planuojama nugriauti spalį-lapkritį, o LTOU neperėmus statinių, kaip norėjo įmonė, jų griovimo kaštai turėtų būti kompensuoti – jis negalėjo pasakyti tikslios prašomos kompensacijos sumos, tačiau patvirtino, kad ji yra milijoninė.
Lietuvos oro uostai BNS anksčiau pranešė, kad „Aviabaltika“ balandį teisme inicijavo bylą dėl nuostolių kompensavimo.
Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančia pripažintos „Aviabaltikos“ prašymu Kauno apylinkės teismas rugsėjį iki šių metų pabaigos atidėjo terminą nugriauti 7 jos pastatus oro uoste – biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024-ųjų liepą galutinai pripažino „Aviabaltiką“ neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl įmonė negali pratęsti žemės sklypo oro uoste nuomos sutarties.
Keturis pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį – ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos. Per tą laiką ji pastatė dar tris pastatus.
LTOU teigimu, pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ buvo įpareigota atlaisvinti sklypą.
Prieš metus BNS rašė, kad bendrovė, pasak jos atstovų, oro uoste jokios veiklos, susijusios su sraigtasparnių remontu, nebevykdo „jau seniai“.
Naujausi komentarai