- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar norėtumėte jau ketvirtadienio vakarą pradėti planuoti savaitgalį? Keturių darbo dienų savaitė – jau nebe užsienio praktika, bet ir realybė Lietuvoje. Ir ne tik privačiame sektoriuje. Taip jau porą metų dirba Vilniaus šilumos tinklai. Kaip ir kada kilo tokia idėja, ar tai pasiteisino? LNK žurnalistė pakalbino šios įmonės Žmonių ir kultūros komandos vadovę Dalią Vitkuvienę.
– Įprastai mažuoju savaitgaliu mes vadiname ketvirtadienį, bet jūsų darbuotojai jau trečiadienį pradeda ruoštis savaitgaliui? Kaip čia yra?
– Priežastis labai paprasta, nes mes jau keletą metų dirbame keturių darbo dienų per savaitę režimu.
– Esate pirmieji valdiškame sektoriuje? Kiek žinau, kol kas į keturių darbo dienų per savaitę režimą įėjo tik kai kurie privataus sektoriaus žaidėjai.
– Taip, manau, kad mes apskritai Lietuvoje esame pirmieji, nes pirmuosius žingsnius pradėjome daryti dar 2020 metais. Nuo rugsėjo buvo toks bandomasis laikotarpis. Keletas komandų išėjo į keturių darbo dienų režimą. Kad tai galėtume įgyvendinti, prieš tai buvo atlikta daug namų darbų, įvertinta, kaip tą padaryti efektyviausiai. Į šį bandomąjį projektą buvo įtraukti darbuotojai, derinta, kaip jie matuos darbo rezultatus. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo siekti efektyvumo, t. y. kaip padaryti tuos pačius darbus per trumpesnę darbo trukmę.
– Kodėl nusprendėte priimti tokį sprendimą, kad žmonės dirbtų mažiau?
– Mes nusprendėme, kad tuos pačius darbus galima padaryti per trumpesnį laiko tarpą. Taip pat tikslas buvo suteikti darbuotojams daugiau asmeninio laiko, nes nuoširdžiai tikime, kad pailsėjęs žmogus yra ir geresnės nuotaikos, ir darbingesnis. Rezultatai džiugina, nes jie padaro tuos pačius darbus ir netgi geriau nei dirbdami penkias darbo dienas per savaitę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar socialinius tinklus darbuotojai turi savo darbo kompiuteriuose?
– Manau, kad socialinius tinklus dienos metu turi galimybę pasitikrinti. Tikėtina, kad tai daro tik tuomet, jei turi laisvą minutę, nes tos keturios darbo dienos būna labai intensyvios.
Mes nusprendėme, kad tuos pačius darbus galima padaryti per trumpesnį laiką. Taip pat tikslas buvo suteikti darbuotojams daugiau asmeninio laiko.
– Na, o kaip atrodo jūsų penktoji savaitės diena. Darbuotojai gali atsijungti telefonus, išvažiuoti prie jūros ar žaisti golfą, ar viskas vyksta kiek kitaip?
– Penktadieniai vadinami budėjimo diena. Esame susitarę su darbuotojais, kad šią savaitės dieną jie būtų pasiekiami, jei būtų toks poreikis. Tai nereiškia, kad geografiškai žmogus negali nutolti nuo savo darbo vietos. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, tam tikrais atvejais darbuotojas gali suteikti informaciją, padėti išspręsti vieną ar kitą kilusį klausimą nuotoliniu būdu. Tačiau kai kuriais atvejais jam gali tekti atvykti ir į įmonę.
– Ar visi jūsų darbuotojai gali naudotis tokia sutrumpinta darbo savaite?
– Labai norėtume, kad galėtų visi, tačiau dėl darbo specifikos turime apie 16 proc. darbuotojų, kurie tos galimybės neturi.
Įdomu, ką žmonės veikia tas tris laisvas dienas per savaitę?
„Penktadienius su savo augintiniu skiriame naujų pažintinių takų lankymui, dresūrai. Turiu galimybę savo šuniui skirti daugiau dėmesio. Ir tai yra puiku. Tos keturios darbo dienos per savaitę turi didelės įtakos ir darbo našumui – jis išaugo, sakyčiau, rezultatai akivaizdžiai pagerėjo“, – kalbėjo įmonės darbuotoja Ugnė Aleksandravičiūtė, kuri į darbą šįkart atvyko su savo keturkoju augintiniu.
„Sakyčiau, tai – džiuginantis projektas. Tiek įmonei rinkoje, tiek darbuotojui jis kuria didelę vertę. Dar vienas iš privalumų, be gero vadovo, be komfortiškos darbo atmosferos, kuo galima pasigirti, dar yra ir trečias privalumas – keturių darbo dienų savaitė. Ji suteikia galimybę saviraiškai, saviugdai, įvairioms veikloms. Be konkrečių pareigų aš dar esu įmonės gidė ir vedu ekskursijas mūsų termofikacinėje elektrinėje Nr.2. Savanorių prospekte, vadinamame industrijos „Monstru“. Puiku, kad turiu laisvą penktadienį ir galiu žmonėms pasakoti apie mūsų veiklą, aprodyti mūsų elektrinę, kuri yra įspūdinga, tarsi miesto širdis“, – atviravo kita darbuotoja, strategijos partnerė Ugnė Pocevičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo3
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų1
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais45
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...