Plačiau apie tai pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
– Kokios dabartinių atleidimų įmonėse priežastys?
– Ko gero, šiandien aplinka Europos pramonėje yra gilioje duobėje. Aišku, to skaičiais mes dar pasakyti negalime. Akivaizdu, kad šiandien yra spaudimas iš JAV, nes apie 11–12 proc. krito eksportas į Ameriką iš Europos. Be to, spaudimas iš Azijos, kuri, nepaisant visų kitų dalykų, didina prekybos perviršį su Europos Sąjunga. Dar niekada neturėjome tokio perviršio, kuris yra sausio, vasario mėnesiais – beveik 320 mlrd. per du mėnesius. Tai, jei skaičiuotume per visus kitus mėnesius, tikėtina, turėsime 1,5 trilijono, o gal ir daugiau. Spaudimas, aišku, ateina ir iki Lietuvos. Be abejo, yra niuansų ir vidinių, pavyzdžiui, lyginant su skandinavais, mes vis dar atsiliekame. Anot Europos Centrinio Banko, viena iš blogiausių prieigų prie kapitalo – atmestų paraiškų skaičius yra didelis. Praeitais metais mes pakilome viena vieta, t. y. nuo priešpaskutinės į trečią nuo paskutinės. Taip pat apdirbamoji pramonė uždirba maksimaliai nuo 3 iki 6 proc. pelno.
– Jei tokia tendencija ir toliau laikysis, ar tai reiškia, kad atleidimų tik daugės ir pramonė vis labiau trauksis?
– Vienareikšmiškai, nors gaila, kad taip yra. Mes turime žiūrėti į ateitį, nes galutinį produktą pagaminti kažkam reikės. Europos Sąjungai taip pat reikia susimąstyti, ar mes norime apsaugoti tuos 50 mln. gyventojų, iš kurių 14 mln. dirba pramonėje. Visa kita, t. y. paslaugas, galimai, keis dirbtinis intelektas, tačiau pagaminti daiktą vis tiek kažkam reikės.
– Iš Vokietijos jau girdime pranešimus – ten atleidžia darbuotojus dėl to, jog juos keičia dirbtinis intelektas. Ar tai atsiris ir Lietuvoje?
– Paslaugų sferoje tai jau vyksta. Gamybos sferoje – truputį užtrunka, nes turi būti suprojektuoti naujo tipo įrengimai. Daugeliui pramonininkų patariu neskubėti atsinaujinti įrengimų – ateina nauja karta su dirbtiniu intelektu. Akivaizdu, kad turime ruoštis, kaip perkvalifikuoti žmones. Be to, yra ir pozityvi dalis – galbūt nereikės tiek imigrantų atsivežti, kurie užims tą pačią vietą, tad Lietuvoje liks daugiau pinigų. Sakyčiau, jog viskam reikia ruoštis iš anksto.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Girdime ir pozityvius ženklus iš Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskričių. Užimtumo tarnyba skelbia, kad ten į darbo rinką sugrįžo beveik 63 tūkst. žmonių. Kodėl taip įvyko? Gal verta kraustytis į šiuos miestus?
– Manau, pramonė taip ir darys. Mūsų santykis su regionais yra labai svarbus. Džiaugiamės, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda yra pramonės širdys. Didžioji pramonė, masinė gamyba važiuos į regionus, tad mums reikia pagalbos. Regionai yra mūsų neišnaudota galimybė – ten žmonių pragyvenimas pigesnis. Jie gauna, gali gauti mažesnį atlyginimą, bet kvalifikacija daugeliu atvejų nenusileidžia.
(be temos)
(be temos)