„Pradėjome ikiteisminį tyrimą gruodžio 28 dieną – dėl galimo turto iššvaistymo, tai būtų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis (...). Pareiškimą gavome iš Lietuvos pašto“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Renata Endružytė.

Pasak jos, įtariamųjų kol kas nėra, o daugiau detalių STT nepateikia.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad STT pradėjo tyrimą dėl galimai nusikalstamų buvusių Lietuvos pašto vadovų, kurių pavardžių ji nenurodo, veiksmų – 2012–2016 metais jie galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Pasak ministerijos, milijonus eurų buvę Lietuvos pašto vadovai iššvaistė, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti valdybos kontrolės, sudarant sandorius.

Ministerijos teigimu, Lietuvos pašto vadovai naująją bendrovę galėjo įsteigti dirbtinai.

„Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai“, – nurodo ministerija.

Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės „LP Mokėjimų sprendimai“ akcininkas, o jai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.

Ji iš pareigų atleista 2017-ųjų rugpjūtį dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Ministerijos teigimu, Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis 2012 metų pabaigoje pasirašė Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, 2014–2016 metais  – tokias pat sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos sukūrimo ir licencijavimo, o atsakingu partneriu pasirinkta neįvardijama viena Klasterio sutarties bendrovių.

Pastarajai dalimis buvo pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekė beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių pinigus įnešė tik du – Lietuvos paštas (1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (1,8 mln. eurų), tuo metu kitų partnerių įnašai buvo nepiniginiai.

Ministerija nurodo, kad platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis  nebuvo pagrindinis naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgijo neįvardijamas jokių lėšų neįnešęs atsakingas partneris.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas ja iš dalies naudojasi, tuo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ nesinaudoja ir iš sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos, teigia Susisiekimo ministerija.

Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, buvo minima Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.

Pagal sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo.

Ministerijos teigimu, STT tyrimas pradėtas po jos ir Lietuvos pašto kreipimosi.

„Banking Cluster LT“ savininkas atmeta įtarimus

Teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo 3,7 mln. eurų iššvaistymo valstybės valdomame Lietuvos pašte, pastarajam informacinių technologijų modulį kūrusios bendrovės „Banking Cluster LT“ savininkas atmeta įtarimus neteisėta veikla.

Vienintelis netiesioginis „Banking Cluster LT“ akcininkas ir jos valdybos pirmininkas Georgas Kotominas BNS sakė neigiamai vertinantis Susisiekimo ministerijos pareiškimus, esą 2012-2016 metais buvo iššvaistyti milijonai eurų valstybės lėšų.

„Neigiamai. Nėra jokių švaistymų – komercinis sandoris (...) Kad paštas mūsų partneris, taip, tai yra faktas, mes su jais dirbame jau penkerius metus. O jeigu dabar yra tokia pozicija, tai mes turime pasakyti savo poziciją“, – BNS sakė G. Kotominas.

G. Kotominas, taip pat vadovaujantis įmonėms „Mokėjimų vizija“, „Investicija ES“ (buvusi Rokiškio autogamykla) ir „Giro sistemos“ valdybai, žadėjo savo poziciją išsamiai paviešinti raštu vėliau.