D. Dundulis primena, kad „Norfos mažmena“ kas mėnesį skiria apie 7–8 mln. eurų darbo užmokesčiui su mokesčiais – tai sudaro daugiau kaip 9 proc. bendros apyvartos be PVM, t. y. nuo kiekvieno gauto 1 euro už parduotą prekę be PVM darbo užmokesčiui atitenka apie 9 centus. „Norfoje“ dirba apie 3,6 tūkst. darbuotojų. Jei visas savitarnos kasas pakeistų įprastos, darbuotojų reikėtų padidinti kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o darbo užmokesčiui papildomai uždirbti apie 1,5–2 mln. eurų, t. y. prekių kainas padidinti vidutiniškai 2–3 proc., arba apie 3 centus.
Gyvenimui palengvinti
„Vidutiniškai 2–3 proc., arba apie 3 centus, padidinti prekių kainas – mažmeninėje prekyboje labai daug, – atkreipė dėmesį „Norfos“ vadovas. – Atrodo, tai nedideli skaičiai, bet pats prekybos tinklas tokio kainų augimo neišgalėtų nei padengti, nei išgyventi. Pavyzdžiui, „Norfos“ grynasis pelnas pastaraisiais metais sudaro apie 2,3–2,5 proc., t. y. būtų dirbama nuostolingai, o galiausiai lemtų bet kurios įmonės bankrotą.“
Pasak jo, dėl augančios konkurencijos, siekio mažinti ar bent nedidinti prekių kainų vis daugiau paslaugų suteikiama tokiu būdu, kad pats klientas apsitarnauja, pvz., jau retas pinigus banke nusiima ar įneša kasoje, o naudojasi bankomatų paslaugomis.
„Būtina suprasti, kad kasininko darbas yra sunkus, vis mažiau žmonių sutinka jį dirbti. Akivaizdu, kad visus sunkius darbus, kuriuos tik galės pakeisti moderniosios technologijos, juos ir keis, kad žmogui palengvintų gyvenimą. Žmonės tam ir turi protą, kad sugalvotų, kaip palengvinti gyvenimą“, – neabejojo D. Dundulis.
Savitarnos kasų pranašumai ir kodėl jų neliks
Pasak jo, savitarnos kasos turi daug įvairių pranašumų.
„Kasoje su kasininku gali nebūti žmogaus tuo metu, kai ateina daugiau pirkėjų, jų srauto gali tinkamai nesuplanuoti parduotuvės vadovai ir tiesiog nenumatyti, kad dirbtų pakankamai kasininkų. Galiausiai, žmonės serga, atostogauja, nusprendžia neateiti į darbą, gali tiesiog trūkti darbuotojų ir pan., o tai lemia, kad įprastos kasos gali neveikti dėl daugybės priežasčių ir kelti didelių nepatogumų pirkėjams, – aiškino mažmeninio prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. – Tačiau, kaip rodo mūsų ilgametė patirtis, jei parduotuvėje įrengta pakankamai savitarnos kasų, niekada nesusidarys bent kiek didesnės pirkėjų eilės. Visos išvardytos problemos dėl kasininkų savitarnos kasose paprasčiausiai neegzistuoja – jos gali tik sugesti, tačiau, kalbant apie naujausias kasas, tai atsitinka ypač retai.“
D. Dundulis taip pat atkreipia dėmesį, kad „savitarnos kasos labai gerai sugeria pirkėjų pikus“. Tai ypač stebima prieššventinės prekybos metu, užplūdus moksleiviams per pertraukas tarp pamokų ar biurų darbuotojams per pietų pertraukas ir pan.
„Žmonės savo gyvenimo patogumui linkę naudotis progresyviomis technologijomis, o savitarnos kasos – dabarties progreso išraiška. Sakyčiau, kad kaip savitarnos kasos dabar spėriai keičia paprastas kasas, taip ateityje neliks ir pačių savitarnos kasų. Jas matyčiau kaip tarpinį variantą pereinant į apsipirkimą visiškai be kasų, kai žmonės prekybos salėje susirinks krepšelį, o į jį dedamų prekių kaina bus nuskaityta automatiškai ir sumokėta automatiškai, kai pirkėjas eis iš parduotuvės, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Tad, kai svarstoma, kad reikia grąžinti kasas su kasininkais, siekiama neigti progresą ir grįžti į praeitį, kurios neįmanoma sugrąžinti.“
Švenčionėlių eksperimentas
D. Dundulis pasakoja, kad pirmosiomis savitarnos kasomis „Norfos“ didžiosiose parduotuvėse pirkėjai pradėjo naudotis beveik prieš dešimtmetį. Šiuo metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse įrengta beveik 1 tūkst. savitarnos kasų.
„Pirmųjų savitarnos kasų net nereikėtų lyginti su dabartinėmis – pastarosios, kurias galima pavadinti jau ketvirtos kartos įrenginiais, žymiai modernesnės, patogesnės, patikimesnės ir pirkėjų vertinamos gerokai palankiau, – tvirtino D. Dundulis. – Pavyzdžiui, naujausiose kasose didesni ekranai, dvigubai didesnis plotas nuskenuotoms prekėms sudėti, gerokai tikslesnės svarstyklės, patikimiau veikia programinė įranga, ji nepriekaištingai „susikalba“ su kitomis mūsų naudojamomis IT programomis, o visa tai lemia, kad pirkėjas gali apsipirkti žymiai sparčiau, jam gerokai rečiau reikalinga mūsų darbuotojo pagalba.“
Savitarnos kasos šiuo metu diegiamos visose naujai statomose ar renovuojamose parduotuvėse „Norfa“, nepriklausomai nuo jų dydžio. Pvz., po remonto vienoje mažiausių „Norfų“ Eišiškėse įrengta viena kasa su kasininku ir dvi savitarnos.
„Savitarnos kasos darbuotojams leidžia dirbti žymiai racionaliau: jei ryte ar į darbo pabaigą užsuka tik vienas kitas pirkėjas, darbuotojui nereikia sėdėti kasoje ir jo laukti, – jis gali atlikti kitus darbus. Todėl, kai darbuotojų mažiau, net mažosios parduotuvės darbo užmokesčiui užsidirba gana solidžiai, – teigė „Norfos“ vadovas. – Pavyzdžiui, Trakų, Gruzdžių (Šiaulių r.) ir Švenčionėlių „Norfose“ eksperimento tvarka buvome įrengę tik savitarnos kasas. Tiesa, po kurio laiko dalies pirkėjų, kurie nelinkę naudotis naujovėmis, pageidavimu įrengėme ir po vieną kasą su kasininku. Tačiau šiandien matome, kad, tarkime, Švenčionėlių parduotuvėje septyniose savitarnos kasose atsiskaitančių pirkėjų yra gerokai daugiau nei kitose panašaus dydžio parduotuvėse – vadinasi, pirkėjams tokios kasos patiko, jie mielai jas renkasi, tai jiems tapo įpročiu.“
D. Dundulis prisipažįsta, kad ir pats linkęs naudotis tik savitarnos kasomis, nes jam tai yra patogiau ir jau labiau įprasta.
(be temos)
(be temos)