Plačiau papasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

– Rugsėjo pabaigoje kalbėjote, kad buvote kiek nustebęs, nes dauguma jūsų statybų rangovų patvirtino, kad turi pakankamai darbų ir užsakymų. Tačiau dabar, kai apklausėte 90 bendrovių, kurios priklauso jūsų asociacijai, kai kurios atsakė, kad norėtų būti labiau užimtesnės. Darbų kitiems metams jau yra mažiau nei būdavo anksčiau. Paaiškinkite situaciją.

– Iš tikrųjų, pasirodžius informacijai žiniasklaidoje, kad Lietuvos statybininkai gali tapti nemokūs, mes savo asociacijos viduje nepajautėme šito ir todėl ryžomės padaryti apklausą. Apklausos rezultatus mes paviešinome. Klausėme daugiau klausimų, ne tik to, ar jie mokūs, ar ne. Klausėme, kaip jie planuoja pabaigti šiuos metus ir kaip įsivaizduoja savo darbų programą kitais metais. Šiais metais Lietuvos statybininkai turi darbo, jų programa pakankamai pilnai užpildyta. Tačiau neramina kiti metai. Jaučiamas didelis neapibrėžtumas dėl kitų metų programos. Apklaustos bendrovės paliudijo, kad lyginant su ankstesniais metais šiemet turi 40 proc. mažiau užsakymų. Lietuvos statybininkų asociacijoje yra pagrindiniai valstybės rangovai, pagrindinės didžiausios bendrovės. Jos patvirtino, kad turi nemažai užsakymų kitiems metams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet gali būti mažų firmų, kurios neišgyvens šios stagnacijos?

– Yra daug nerimo dėl mažų firmų, dėl mažų organizacijų. Mažų projektų valstybėje labai ženkliai sumažėjo. Turime informaciją, kad 78 proc. statybos projektų, kurių pamatinė vertė iki 3 mln. eurų, yra mažiau. Tai lemia, kad bankai sustabdė finansavimą. Statoma mažiau individualių namų. Gyventojai nebegali imti paskolų, kai palūkanų norma yra pakankamai aukšta. Yra nemažai nerimo dėl kitų metų. Bet turime ir optimizmo. Lietuvoje atsiranda apie dešimt didelių statybos aikštelių, kuriose dirbs didelė rangovų dalis.

– Ką reiškia mažų firmų bėdos didelėms statybos įmonėms?

– Jei mažesnės įmonės ateitų dirbti subrangos pagrindais pas didelius rangovus, tai dideliems rangovams būtų visai nebloga situacija. Kai trūksta darbo jėgos, prasideda vėlavimai. Apklausa parodė, kad labiausiai trūksta inžinerinio personalo, trūksta suvirintojų, betonuotojų. Jei mažos įmonės, maži rangovai sutiktų dirbti subrangos pagrindais pas didelius rangovus, tai būtų galimybė joms išgyventi. Tuo pačiu gal ir projektų vykdymas vyktų sklandžiau.

– Kiek statybų sektorius sudaro Lietuvos BVP?

– Norėtume, kad sudarytų 12 proc. 1998 m. turėjome 11 proc. Šiandien turime apie 7,2 proc. Tačiau tas rodiklis nevisai tikslus, kadangi nemažai įmonių dirba užsienyje ir nematome, ką jie uždirba.

– Gal tai yra gerai tiems žmonėms, kurie turi pinigų? Galbūt darbų kainos atpigs?

– Pasižiūrėjau statistiką apie kainų indeksus. Matome, kad statybinių medžiagų dauguma pigo, tačiau darbo užmokestis pakilo 20,2 proc. Infliacija sąlygojo darbo užmokesčio kėlimą statybų sektoriuje. Tikėtis, kad statybos atpigs, nereikėtų.