Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, kad į Lietuvą importuojamos „Novatek“ SGD apimtys kol kas nėra reikšmingos.

„Jeigu pernai iš „Novateko“ atėjo apie 13 proc. SGD, tai tie kiekiai, mano supratimu, dar yra nereikšmingi“, – BNS sakė R. Staselis.

Anot jo, Rusijos Vysocko uosto SGD terminalo, iš kurio atplaukia maži dujovežiai su „Novatek“ dujomis, pajėgumai yra pakankamai nedideli, o sunerimti reikėtų nebent tada, jei Rusijos bendrovė į Lietuvą pradėtų plukdyti didelius tanklaivius iš Jamalo gamyklos Sibire.

„Jeigu gabendami iš Jamalo jie sugebėtų padaryti konkurencingą kainą, lyginant su norvegiškomis dujomis, tai tada jau galėtume kalbėti apie politinį kainos atspalvį, kad jos yra dempinguojamos, subsidijuojamos ir panašiai“, – kalbėjo R. Staselis.

Pernai rugsėjį į Klaipėdą iš Prancūzijos „Montoir“ SGD terminalo atplaukė dujovežis, atgabenęs didelį Jonavos trąšų gamyklai „Achema“ skirtą krovinį, netiesiogiai atkeliavusį iš Sibire esančio „Novatek“ Jamalo terminalo.

R. Staselis teigė kol kas nematąs jokių indikacijų, kad „Novatek“ dujas Lietuvoje parduotų politine kaina.

„Novatek“ toliau sieks didinti rinkos dalį Lietuvoje, šaliai bus svarbiausia nesudaryti kliūčių dujų vartotojams pasirinkti kitus tiekėjus.

„Neradau jokių indikacijų, kurios rodytų, kad „Novatekas“ parduoda politine kaina, taip, kaip buvo 2009 metais. Buvo toks faktas, kai „Inter RAO“ akcininkams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo pateikta medžiaga, kad bendrovės eksportas turi atitikti tam tikrus politinius Rusijos tikslus. Tokių dokumentų kol kas nemačiau ar apie juos niekas nekalba“, – kalbėjo R. Staselis.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad situacija Lietuvos dujų rinkoje yra gerokai pasikeitusi, palyginti su tais laikais, kai vienintelis dujų tiekėjas buvo Rusijos „Gazprom“.

Anot jo, dabar vartotojai turi tiekėjų pasirinkimą, todėl jei kai kuris jų piktnaudžiautų, jį būtų galima pakeisti kitu.

„Dabar yra pasirinkimas ir būtų tik laiko klausimas, kada vartotojai atsisakytų tokio tiekėjo, jeigu jis mėgintų piktnaudžiauti turima padėtimi. Galima suprasti iš VSD komentarų, kad būtent čia jų analitikai įžvelgia tam tikras rizikas“, – BNS sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, jei „Novatek“ toliau sieks didinti rinkos dalį Lietuvoje, šaliai bus svarbiausia nesudaryti kliūčių dujų vartotojams pasirinkti kitus tiekėjus.

„Tokiu atveju svarbiausias klausimas – ar yra kažkokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti vartotojams, dujų pirkėjams pasirinkti kitą tiekėją? Mano nuomone, tos kliūtys nėra tokios didelės, kad galėtų sukurti potencialią priklausomybę nuo tiekėjų iš Rusijos“, – sakė R. Vilpišauskas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį BNS sakė, kad iš „Novatek“ importuojamų dujų apimtys nėra didelės, tačiau jei jos išaugtų, tektų teisinėmis priemonėmis jas riboti.

Savo ruožtu R. Staselis sako nematantis grėsmės, kad „Novatek“ dujų Lietuvoje galėtų smarkiai padaugėti, todėl nėra prasmės diskutuoti ir apie teisines priemones.

„Tarkime, jei „Novateko“ dujos hipotetiškai, kas technologiškai neįmanoma, pas mus užimtų apie 50 proc. SGD rinkos, tada būtų galima sėsti ir galvoti. Bet Vysocko terminalas yra ribotų techninių galimybių, šio terminalo eksporto kiekiai į Lietuvą auga galbūt dėl to, kad jis tik neseniai buvo paleistas“, – teigė R. Staselis.

VSD antradienį paskelbė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti „Novatek“ yra glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

VSD direktorius Darius Jauniškis teigė, kad grėsmę kelia būtent „Novatek“ dujų prekybos apimčių didinimas – pirkėjus pripratinus prie tiekimo, gali būti pradėtos diktuoti sąlygos.

Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.