Pereiti į pagrindinį turinį

Estijos finansų priežiūros institucija: „BaltCap“ apie įtartinas operacijas pranešė spalį

2024-02-12 14:44

Estijoje registruota investicijų bendrovė „BaltCap“ įtartinas operacijas, tikėtina, susijusias su Šarūnu Stepukonio valdyto infrastruktūros fondo įmonių lėšų pasisavinimu, pastebėjo pernai spalį, teigia Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos atstovas.

Šarūnas Stepukonis.
Šarūnas Stepukonis. / V. Skaraičio, P. Peleckio / BNS nuotr.

„Iš esmės „BaltCap“ mus informavo – dabar atsakau iš atminties – praėjusių metų lapkričio mėnesį, kad spalio mėnesį jie išsiaiškino, jog yra tam tikrų pažeidimų, susijusių su tam tikromis bendrovėmis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė institucijos valdybos pirmininkas Kilvaras Kessleris (Kilvaras Kesleris).

Vėliau institucija pranešė, kad ji buvo informuota apie įtarimus, kad 2018–2023 metais fondo turtą neteisėtai naudojo daugiausia Lietuvos ir Lenkijos įmonės, į kurias fondas buvo investavęs.

„Inspekcija supranta, kad „BaltCap“ sandoriai yra pagrindas Lietuvoje iškelti baudžiamąją bylą, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir atlyginti galimai padarytą žalą“, – rašoma pranešime.

Anot K. Kesslerio, į instituciją kreipėsi Estijoje pernai rugpjūtį fondų valdymo įmonės licenciją gavusi „BaltCap“ – ji tiesiogiai nevaldo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir vienintelis vadovas buvo Š. Stepukonis ir kurio įmonių lėšas jis įtariamas pasisavinęs bei dalį jų pralošęs.

„Ponas Stepukonis bent jau licencijavimo proceso metu nebuvo „BaltCap“ valdymo narys“, – sakė K. Kessleris.

Iš esmės „BaltCap“ mus informavo – dabar atsakau iš atminties – praėjusių metų lapkričio mėnesį, kad spalio mėnesį jie išsiaiškino, jog yra tam tikrų pažeidimų (...)

 

Anot jo, suteikiant licenciją „BaltCap“ Estijoje apie Š. Stepukonio nusikaltimus nebuvo žinoma.

„Per dialogą, susijusį su licencijavimo procesu, nebuvo kalbama apie baudžiamąsias bylas ar galimą turto pasisavinimą. Turiu omenyje, kad „BaltCap“, kaip mes suprantame, tuo metu nežinojo apie šį klausimą, tai paaiškėjo vėliau, spalį“, – sakė K. Kessleris.

Paklaustas, ar institucija kaip nors bendradarbiauja su tyrėjais Lietuvoje, K. Kessleris sakė, kad prireikus tai bus daroma.

„Darau prielaidą, kad ir šiuo atveju tai bus Lietuvos policijos ar Europos prokuratūros planas rinkti įrodymus Estijoje, paprastai tai atlieka Estijos teisėsaugos institucijos. (...) Ir mes, žinoma, bendradarbiausime“, –  sakė K. Kessleris.

Estijos institucija praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad infrastruktūros fondą valdo įmonė „BaltCap Infrastructure Management“, kuri nebuvo ir nėra prižiūrima šios institucijos, nes neturi licencijos.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas praėjusią savaitę aiškino, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ ir kitų panašių fondų valdymo įmonės kasmet privalo pateikti informaciją apie fondų dydį, o kai jis pasiekia 0,5 mlrd. eurų vertę, bendrovė turi gauti licenciją ir būti prižiūrima.

Estijos finansų priežiūros institucijos duomenimis, „BaltCap Infrastructure Fund“ valdo dvi bendroves Lenkijoje ir šešias įmones Lietuvoje, tačiau jų pavadinimų institucija neįvardijo.

Viešai žinoma viena fondo įmonė Lenkijoje ir 4 Lietuvoje.

Ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo teismui yra pateikusios „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“.

Be to, fondas valdo specialiai Šiaulių policijos pastato statyboms įsteigtą bendrovę „Safe community“. Tuo metu Lenkijoje fondas valdo bendrovę „Izim“, kuri įgyvendina gatvių apšvietimo tinklo atnaujinimo projektą Miedžno mieste.

Š. Stepukonio atžvilgiu Lietuvoje atliekami du ikiteisminiai tyrimai: viename jų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, praėjusią savaitę atnaujintas tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), o  kontroliuoja Europos prokuratūra.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų