Lietuvos įmonei, pasak jos vadovo Vytauto Mieliausko, projektas turėjo tapti didžiausios vertės užsakymu, įmonė jam specialiai ruošėsi, papildomai investavo, tačiau teko nusivilti - dėl neaiškių priežasčių iki šios dienos „Garsų pasaulis“ centrinės Afrikos valstybei pagamino vos kelis šimtus tūkstančių iš planuotų beveik 2,5 mln. vienetų modernių asmens dokumentų.

Tuo tarpų pagrindinė Lietuvos įmonės akcininkė Belgijos „Semlex Group“ įtariama dalyvavusi schemoje, pagal kurią KDR gaudavo vos trečdalį visų už gyventojams parduotus asmens dokumentus gautų lėšų.

Milijonai už pasus nusėdo ofšoruose

Naujienų agentūros „Reuters“ turimi duomenys rodo, kad iš 185 JAV dolerius (174 eurus) kainuojančio KDR piliečio paso pačiai valstybei tekdavo tik trečdalis sumos, o likusius pinigus pasidalino Belgijos „Semlex“ ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota LRPS, kurią, „Reuters“ duomenimis, valdo artimas KDR prezidento giminaitis.

„Reuters“ duomenimis, „Semlex“ generalinis direktorius Albertas Karaziwanas (Karazivanas) informavo KDR valdžios atstovus, jog gali pagaminti pasus už 20-40 eurų už vienetą ir tai darytų Lietuvoje esančioje spaustuvėje. 2015 metų birželį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią „Semlex“ įsipareigojo į projektą investuoti 222 mln. JAV dolerių (209 mln. eurų), o KDR vyriausybė gyventojams naujus pasus išduos po 185 JAV dolerius.

Šiame konkurse pasiūlymą buvo pateikusi ir kita Belgijos įmonė „Zetes“, kuri pasus Afrikos valstybei siūlėsi pagaminti už 28,5 JAV dolerio (26,8 euro) už vienetą.

Lietuvius projektas nuvylė

„Garsų pasaulio“ vadovas Vytautas Mieliauskas BNS patvirtino, kad įmonė dalyvauja projekte, tačiau iš pradžių daug žadėjęs užsakymas nuvylė.

„Kongo demokratinės respublikos projektas „ant popieriaus“ yra didžiausias mūsų pasų gamybos kontraktas. Jį pasirašėme 2015 metais, vertės pasakyti negaliu, bet tikrai didelė apimtis. (...) Turėjome didelių planų, daug investavome, nes pats pasas yra šiuolaikiškas, modernus. Tam ruošėmės kaip didžiausiam savo darbui apskritai, preliminariais skaičiavimais, orientavomės į gamybą nuo 2 mln. iki 2,5 mln. vienetų per metus, o realiai tas projektas kol kas buksuoja - per tuos pusantrų metų mes pagaminome kelis šimtus tūkstančių pasų, kas prilygsta nedidelei šaliai, pagal apimtis net nusileidžia Lietuvai“, - BNS sakė V.Mieliauskas.

Jo žiniomis, KDR gyventojams išdalino vos pusę visų Lietuvoje pagamintų asmens dokumentų.

„Tas projektas yra mums didelis nusivylimas. Kur užstrigo, kieno kaltė, mums sunku vertinti, nes mūsų rolė - tik gamintojo. Turime vis dar nedidelių vilčių, kad kažkada iššoksime su savo sistemomis kaip buvo planuota“, - vylėsi „Garsų pasaulio“ vadovas.

V.Mieliausko teigimu, „Garsų pasaulio“ akcininkai susidariusią situaciją aiškina nesutarimais su vietos partneriais.

„Su akcininkais paskutinį kartą kalbėjome rudenį, jie minėjo, kad projektas startuoja žymiai lėčiau nei tikėtasi. Galbūt kažkokie nesutarimai su vietiniais partneriais, bet detalių aš nežinau. (...) Man atrodo, kad viena iš priežasčių, dėl ko stringa, yra ta, kad ten yra pakankamai dideli kiekiai senų pasų, kurie yra išduodami“, - svarstė „Garsų pasaulio“ vadovas.

Anot jo, KDR projektui skirtos investicijos ir pasiruošimas nenueis veltui  - įmonė neseniai gavo didelį užsakymą Afganistane, taip pat artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį Moldovoje.

„Garsų pasaulis“ pernai uždirbo 8,077 mln. eurų audituoto grynojo pelno - 10,5 proc. daugiau nei 2015 metais, kai jis buvo 7,31 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus sumažėjo 1,2 proc. iki 41,703 mln. eurų.

60 proc. „Garsų pasaulio“ akcijų priklauso Belgijos įmonei „Semlex Group“, dar 40 proc. - „Semlex Group“ generaliniam direktoriui Albertui Karaziwanui (Karazivanui).