Gedimai daugiabučiuose: kur jų fiksuojama daugiausia?

  • Teksto dydis:

Dažniausios daugiabučių problemos, kurioms likviduoti prireikia avarinės tarnybos profesionalų, slypi vandentiekio ir vamzdynų sistemose. Nors šie gedimai sudaro daugumą iškvietimų, avarinės tarnybos darbuotojams kasdien tenka gelbėti ir kitą daugiabučių gyventojų turtą ar net pačius klientus.

Daugiau nei 190 tūkst. klientų visoje Lietuvoje aptarnaujančios įmonės avarinė tarnyba pernai registravo daugiau nei 23 tūkst. avarijų aptarnaujamuose daugiabučiuose namuose, tai kone dešimtadaliu daugiau nei per 2020 metus. Avarinės tarnybos darbuotojams tenka susidurti ir su nestandartinėmis situacijomis, pavyzdžiui, užnešti žmogų į viršutinį pastato aukštą.

Užsikimšusiuose vamzdžiuose randama net butelių

Šlampa sienos, lubos, vanduo srūva iš užsikimšusio klozeto arba kriauklių – tokių gyventojų pranešimų dažniausiai sulaukia „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba. Jie sudaro apie 80 proc. visų iškvietimų.

Pasak įmonės atstovo Juliaus Žilinsko, patalpos dažniausiai užliejamos trūkus vamzdžiams arba užsikimšus nuotekų vamzdynui. „Neretai neįmanoma iš karto nustatyti, kurioje vietoje trūkęs vamzdis: jei vanduo akivaizdžiai nesrūva iš prakiurusio vamzdžio atvirose vietose gyventojų butuose arba bendro naudojimo patalpose, meistrams tenka ieškoti avarijos priežasties. Kartais tam prireikia ardyti sienas, plyteles, apdailos medžiagas“, – pasakojo J. Žilinskas.

Neretai neįmanoma iš karto nustatyti, kurioje vietoje trūkęs vamzdis: jei vanduo akivaizdžiai nesrūva iš prakiurusio vamzdžio atvirose vietose gyventojų butuose arba bendro naudojimo patalpose, meistrams tenka ieškoti avarijos priežasties.

Senos statybos namuose vamzdžiai dažniausiai įtrūksta dėl susidėvėjimo, tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad vamzdynų avarijų pasitaiko ir naujos statybos namuose dėl statybos darbų broko.

Dažnai patalpos užliejamos ir dėl užsikimšusių vamzdynų. „Kartais vamzdžiai užsikemša dėl susikaupusių įvairių nuosėdų, bet neretai patys gyventojai užkemša vamzdžius. Į klozetus nuleidžiamos įvairios atliekos – nuo maisto produktų iki drabužių, sauskelnių, papuošalų ir kitokių neįtikėtinų daiktų. Kartais avarijos priežastis nustatoma net ne name: kai užsikemša lauko magistraliniai vamzdynai ir dėl to sukyla nuotekos lauko šuliniuose“, – sakė J. Žilinskas.

Galingai buitinei technikai pritrūksta tinklo galios

„Mano BŪSTAS“ praėjusiais metais elektros gedimo atvejų registravo šiek tiek mažiau nei užpernai – gauti 4032 pranešimai (2020 metais – 4073 atvejai). Įmonės atstovas paaiškina, kad dažniausiai gyventojai tiesiog praneša, kad visame bute, atskiruose kambariuose arba kitose patalpose dingo elektra.

„Specialistai pirmiausia pataria gyventojams pabandyti patiems išjungti ir vėl įjungti automatinį elektros jungiklį ir jeigu elektra neįsijungia, specialistai vyksta šalinti gedimo. Paprastai elektra dingsta dėl trumpojo jungimo, kai perdega kontaktai“, – paaiškino pašnekovas.

Dažnai elektra dingsta dėl tinklo perkrovos, vienu metu įjungus per daug galingų prietaisų. „Tokia problema ypač aktuali senos statybos daugiabučiuose, kuriuose pasenusi elektros instaliacija ir įrenginiai arba kai instaliuota leistina galia – maža. Gyventojai dabar naudoja daug įvairios elektrą naudojančios įrangos – virykles, skalbimo mašinas, indaploves, virdulius, džiovykles, o vienu metu įjungus kelis galingus prietaisus, įtampą atjungia galią ribojatys įrenginiai, o jei jie pasenę, gali neatsijungti ir net gali kilti gaisras. Norint išvengti tokio nepatogumo, reikėtų kreiptis į būstą administruojančią įmonę, kuri rekomenduos, ką reiktų konkrečiu atlikti, kad namuose būtų saugu ir patogu gyventi“, – sakė „Mano BŪSTO“ atstovas.

Dvigubai daugiau pranešimų „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba pernai sulaukė dėl sugedusių spynų, vartų ir automatinių kiemo užtvarų (1242 pranešimai 2021 m. ir 592 atvejai 2020 m.). Pasak J. Žilinsko, tokį atvejų augimą paaiškina kelios tendencijos. „Daugėja pačių elektrinių užtvarų ir vartų: naujuose pastatuose įrengiami požeminiai garažai su automatiniais vartais, naujų namų teritorijos aptveriamos, įvažiavimas į kiemą ribojamas automatiniais užtvarais. Kuo daugiau pačios įrangos – atitinkamai daugiau ir gedimų. Kita vertus, dalis įrangos jau paseno: automatinius vartus ir užtvarus pradėta plačiai naudoti maždaug prieš penkiolika metų, taigi įranga per tą laiką jau gali būti nusidėvėjusi ir dėl to dažniau gesti“, – sakė pašnekovas.

Reagavimo laikas trumpėja

Į vietą, kurioje registruotas gedimas, „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos brigada atvyksta vidutiniškai per 41 minutę. „Dabar nemažai žmonių dirba namuose, taigi reagavimo laikas gyventojams ypatingai svarbus: jei bute dingsta elektra, dingsta ir internetas, kai dingsta vanduo – nepasinaudosi tualetu, nepasigaminsi valgyti. Nepaisant didėjančio registruojamų avarijų skaičiaus, reagavimo laikas trumpėja, nes nuolat tobuliname veiklos procesus. Avarijos likvidavimas vidutiniškai užtrunka apie valandą“, – sakė „Mano BŪSTO“ atstovas.

Vidutiniškai 64 iškvietimų per parą sulaukiančios „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbuotojai kartais susiduria ir su nestandartinėmis užduotimis.

„Gyventojai itin jautriai reaguoja, kai į bėdą patenka gyvūnai, o ir mūsų darbuotojai nelieka abejingi tokiems pagalbos prašymams. Yra tekę specialistams vaduoti ventiliacijos šachtose besiblaškančius paukščius, įvairiose pastatų konstrukcijose įstrigusius kačiukus ir kitus gyvūnus. Neseniai avarinės tarnybos darbuotojai, sugedus daugiabučio liftui, į viršutinį aukštą užnešė neįgaliojo vežimėlyje sėdintį gyventoją, mat kito būdo grįžti namo jam tiesiog nebuvo“, – pasakojo J. Žilinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių