„Tikimės planą pateikti kartu su kita bendrove („Hidromodulis“ – BNS), nedubliuojant tapačių darbų“, – komentare BNS teigė T. Jozonis.

Kita vertus, anot jo, Vilniaus miesto savivaldybė ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, kaip rodo vieša informacija, pasirašė dotacinę sutartį dėl Grigiškių tvenkinio užtvankos išardymo, hidrotechnikos statinių demontavimo ir vandens būklės gerinimo.

Todėl grupė pateikė užklausą Aplinkos ministerijai dėl tolesnių veiksmų.

„Planuoti tvenkinio išvalymą, kurio gali nelikti nugriovus užtvanką ir atkūrus natūralią Vokės upės vagą, ar visgi projektuoti vandens paėmimo technologiniams gamybos poreikiams sprendinius. Jei užtvanka bus nugriauta, negalėsime iš įprasto šaltinio paimti vandens, šaltinis veikė nuo 1937 metų“, – teigė jis.

„Vis dar tikimės atsakymo, nes būtų neracionalu investuoti į valymą tvenkinio, kuris planuojama, bus panaikintas“, – pridūrė „Grigeo“ vadovas.

Teismas nurodė „Grigeo“ išvalyti tvenkinį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 13 dieną galutinai atmetė „Grigeo“ prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-ųjų sprendimus, kuriais  įmonė įpareigota parengti priemonių planą stabdant tvenkinio žėlimą ir dumblėjimą.

Teismas paliko galioti Regionų administracinio teismo 2022 metų spalio 17 dienos sprendimą.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes“, – galutinai nusprendė LVAT.

„Grigeo“, gamyboje naudojanti Vokės upės užtvankos vandenį, siekė panaikinti AAD nurodymą paaiškėjus, jog identišką nurodymą gavo ir tvenkinį naudojanti bendrovė „Hidromodulis“ – esą užtektų vieno plano, be to, tvenkinį naudoja ir daugiau įmonių, bet aplinkosaugininkų nurodymus gavo tik dvi.

„Departamento rašte nepasisakyta, kodėl privalomieji nurodymai buvo duoti tik pareiškėjui („Grigeo“ – BNS) ir „Hidromoduliui“, nors tvenkinio naudotojai yra ne tik šios įmonės, bet ir daugiau asmenų“, – teismui teigė „Grigeo“.

Be to, anot „Grigeo“, Administracinių ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad išlaidos plano rengimui ir jo įgyvendinimui nėra departamento reikalas ir visus klausimus „Grigeo“ turi spręsti kartu su kitu tvenkinio naudotoju.

„Tik komisijos posėdyje departamento atstovė nurodė, kad nesvarbu, kuris iš tvenkinio naudotojų parengs planą ir kad užtenka vieno plano (...), bet tokia departamento atstovės pozicija neatitinka duotų privalomųjų nurodymų, kuriuose nėra nieko apie galimybę abiem tvenkinio naudotojams rengti vieną planą“, – teismui aiškino „Grigeo“.

Tuo metu ADD teismui teigė, kad „Grigeo“ prieš naudodamasi tvenkiniu pati sutiko su taisyklėmis, jog priemonės prieš jo žėlimą ir dumblėjimą turi būti suderintos su departamentu. Be to, taisyklės vienodai taikomos tiek „Hidomoduliui“, tiek „Grigeo“. 

Be to, anot ADD, dar anksčiau nustačius, kad tvenkinio vidutinis gylis yra kur kas mažesnis nei turėtų būti ir kad apie 65-70 proc. jo ploto yra užžėlę, nors pagal taisykles negali viršyti 20 proc., abiem įmonėms pasiūlyta bendradarbiauti ir organizuoti tvenkinio valymą.

AAD nurodė, kad privalomieji nurodymai įmonėms pateikti nepavykus su jomis susitarti geranoriškai.

„Departamentas gali pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu, tiek bet kuris iš naudotojų. Tą departamentas ir padarė. Tokį departamento elgesį teismas laiko sąžiningu ir teisėtu“, – nutartyje teigė teismas.