„Esu pasiruošusi parduoti 100 proc. mano turimų „Foxpay“ akcijų. Tikiu, kad „Foxpay“ gali toliau vykdyti veiklą, ir neabejoju, kad su objektyviu nusiteikimu iš visų reguliuojančių ir suinteresuotų institucijų valia sprendimą galima pasiekti“, – Eltai penktadienį perduotame komentare teigė I. Trinkūnaitė.

„Žengiau pirmą žingsnį ir pardaviau iki 10 proc. akcijų tam, kad įmonė galėtų paskirti naują valdybą ir galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą. (...) Mano teisininkai, naujieji akcininkai komunikuoja su Lietuvos Banku, operatyviai informuoja apie vykstančius pokyčius“, – pažymėjo verslininkė.

I.Trinkūnaitė praeitą savaitę teigė 9 proc. „Foxpay“ akcijų pardavusi, siekdama užtikrinti tolesnę įmonės veiklą. Kaip teigta S. Galatilčio pateiktame pranešime spaudai, I. Trinkūnaitė šiuo metu negali kontroliuoti įmonės ir daryti su jos valdymu susijusių sprendimų.

Tai verslininkė pabrėžė dar kartą, teigdama, kad, nors šiuo metu yra „pilnai atsiribojusi“ nuo visų įmonės neturtinių sprendimų, jos buvimas akcininke neleidžia „Foxpay“ veikti pilnavertiškai. Anot jos, valstybės sprendimai yra „sunkiai suprantami“.

Kaip pavyzdžius I. Trinkūnaitė išskiria Lietuvos banko (LB) apribojimą „Foxpay“ gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“ ir LB sprendimą įmonei paskirti laikinąjį administratorių.

„Tiek įmonė patiria žalą, tiek ir aš asmeniškai, kaip akcijų savininkė. Šiuo metu yra skaičiuojami nuostoliai, bet akivaizdu, kad jie yra ženklūs. Mano vertinimu, dauguma apribojimų, tokių kaip „Centrolink“, yra neproporcingi ir remiasi ne įmones veiklos rizikomis, o paremti mano asmeniu, tiksliau – mano ryšiu su Vilhelmu, kuris yra padaręs praeityje klaidų, tačiau už jas sumokėjo“, – akcentavo I. Trinkūnaitė.

Tiek įmonė patiria žalą, tiek ir aš asmeniškai, kaip akcijų savininkė. Šiuo metu yra skaičiuojami nuostoliai, bet akivaizdu, kad jie yra ženklūs.

 

„Paskyrus brangiai kainuojantį ir iš įmonės lėšų apmokamą laikiną administratorių „Centrolink“ apribojimų valstybė nepanaikina – t. y. nepanaikina to, kas yra kritiškai svarbu „Foxpay“ funkcionuoti. Mano požiūriu, tai yra sistemingas įmonės žlugdymas ir kvestionuotinas sprendimas“, – tvirtino verslininkė.

Visgi, nors verslininkė teigia pasiryžusi parduoti likusias akcijas, potencialūs jų pirkėjai, pasak I. Trinkūnaitės, reiškia nerimą dėl galimų neproporcingų LB sprendimų.

„Man asmeniškai liktų tik bylinėtis su valstybe dėl nuostolių atlyginimo, be galimybės parduoti akcijas. Tikiuosi ateityje sklandesnio bendradarbiavimo (su valstybės institucijomis – ELTA)“,– pridūrė I. Trinkūnaitė.

Kaip skelbė portalas 15min, po liepos 5 d. įvykusio „Foxpay“ akcijų pardavimo S. Galatiltis, N. Bloznelis ir G. Kotominas valdo po 3 proc. įmonės akcijų.

S. Galatiltis „Foxpay“ vadovauja nuo šių metų vasario 28 d. Anot portalo, prieš tai, nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. spalio, jis dirbo didžiausios pasaulio kriptovaliutų bendrovės „Binance“ padalinio Lietuvoje „Bifinity“ vadovu. Nuo 2023 m. balandžio jis taip pat ėjo plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) nepriklausomo stebėtojų tarybos nario pareigas, tačiau 2024 m. birželio 14 d. buvo iš šių pareigų atšauktas.

N. Bloznelis ir G. Kotominas – bankinių sistemų ir infrastruktūros paslaugų grupės „BankingLab“ bendrasavininkai. Portalas pabrėžia, kad įmonė 2022 m. patyrė didelę kibernetinę ataką, per kurią, kaip skelbta, nutekinti kelių šimtų fizinių asmenų duomenys.

ELTA primena, kad LB anksčiau pranešė apribojęs finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklos priežiūrai. Institucija „Foxpay“ nurodė neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke I. Trinkūnaite susijusiems, didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems, bei investavimo, lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas teikiantiems klientams.

Siekiant apsaugoti klientų lėšas, užtikrinti privalomų nurodymų vykdymą ir tinkamą informacijos teikimą LB, laikinuoju įstaigos atstovu paskirta audito bendrovė „Grant Thornton Baltic“. Kaip paaiškina institucija, bet koks su „Foxpay“ veiklą susijęs bendrovės vadovų sprendimas privalės gauti šio vadovo sutikimą.

Tokie sprendimai priimti remiantis LB patikrinimo metu nustačius, kad „Foxpay“ vykdant 2022 m. rugsėjo 30 d. – 2024 m. kovo 20 d. periodu buvo netinkamai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai dėl teroristų finansavimo prevencijos bei šios srities vidaus kontrolės, klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo.

Taip pat nustatyta, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, be to į „Foxpay“ veiklą buvo įtrauktas su ja artimais ryšiais susijęs asmuo.

Sulaukus išsamių „Foxpay“ paaiškinimų, LB visapusiškai vertins patikrinimo rezultatus ir galutinai nuspręs dėl taikytinų poveikio už nustatytus pažeidimus priemonių.

Be to, patikrinimo metu bendrovė LB teikė netikslią, neteisingą ir neišsamią, o tam tikrais atvejais prieštaringą informaciją, susijusią su įstaigos klientais.