„Dabar esame pačioje šio proceso pradžioje. Šiandien su mūsų partneriais – Lietuvos geologijos tarnyba – esame nustatę potencialiai tinkamas geologines formacijas – tokių Lietuvoje yra trys“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Andrius Vyšniauskas.
„Šitų formacijų paplitimo ribose esame identifikavę 77 potencialias teritorijas, kur galėtų būti įrengiamas atliekynas. Šitos teritorijos yra išsidėsčiusios 29 Lietuvos savivaldybėse“, – pridūrė jis.
Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.
Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
Pasak IAE giluminio atliekyno projekto vadovo, vieta jam turėtų būti parinkta iki 2047 metų. Tai bus padaryta atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.
Tikime, kad Lietuva gali atlikti šitą projektą, susitvarkyti savo branduolines atliekas ir būti pavyzdžiu kitoms valstybėms tiek regione, tiek pasaulyje.
A. Vyšniauskas pabrėžė, kad saugoti branduolines atliekas Lietuvos teritorijoje įpareigoja tarptautiniai susitarimai.
IAE penktadienį Vilniuje surengė viešąją konsultaciją šalies savivaldybių atstovams dėl atliekyno įrengimo vietos parinkimo.
„Turime kalbėti su visuomene, turime kalbėti su savivaldybėmis, išsiaiškinti, kokia yra jų lūkesčiai tiek dėl proceso, tiek dėl visų ateities darbų“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
„Tikime, kad Lietuva gali atlikti šitą projektą, susitvarkyti savo branduolines atliekas ir būti pavyzdžiu kitoms valstybėms tiek regione, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.
A. Zananavičius pabrėžė, kad už branduolinių atliekų tvarkymą atsakinga pati valstybė, kuri jas turi saugoti savo teritorijoje.
IAE vadovas Linas Baužys teigė, kad visuomenė ir toliau bus informuojama apie kiekvieną su atliekyno įrengimu susijusį sprendimą: „Tai turi vykti skaidriai, neturi vykti už uždarų durų, kai yra pranešami jau priimti sprendimai“.
Savivaldybė, kurioje bus atliekynas, gaus ekonominės naudos
IAE giluminio atliekyno projekto vadovas A. Vyšniauskas pabrėžė, kad savivaldybė, kurioje bus statomas objektas, sulauks daug papildomos naudos.
„Šitas projektas nėra vienos konkrečios įmonės klausimas – tai yra valstybės klausimas. (...) Valstybė neturi kito pasirinkimo, kaip anksčiau ar vėliau priimti sprendimą, kur įrengti giluminį atliekyną“, – teigė A. Vyšniauskas.
„Savivaldybės gauna didžiulį ekonominį impulsą, kadangi giluminis atliekynas yra didžiulis statybos objektas, kuriame dirba šimtai žmonių“, – pridūrė jis.
Pasak A. Vyšniausko, įgyvendinant panašų projektą Suomijoje jame per 20 metų dirbo 16 tūkst. žmonių, gavusių dideles pajamas.
„Tai yra maitinimas, nakvynė, sveikatos apsauga – vien tokį projektą priėmus su tokiu didžiuliu žmonių skaičiumi į savivaldybę, jis generuoja pakankamai daug papildomų pajamų“, – teigė projekto vadovas.
Giluminį atliekyną Lietuva planuoja įrengti antroje šio šimtmečio pusėje. Į jį bus talpinamas panaudotas branduolinis kuras, metalinės reaktorių konstrukcijos, dalis kuro rinklių, valdymo strypai, panaudotas grafitas ir kitos atliekos.
Skaičiuojama, kad vien atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. eurų, jo naudojimas – dar 900 mln. eurų. Atliekynas bus įrengtas kelių šimtų metrų gylyje, kur žmonių ir aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai (giliai slūgstančios uolienos) ir keli dirbtiniai (inžineriniai) barjerai.
Lietuva, 2004 metais tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo nutraukti IAE veiklą. Pirmasis IAE blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o antrasis – 2009 metais.
Sustabdžius abu IAE reaktorius, buvo pradėti elektrinės uždarymo darbai. Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė 1983–2009 metais, tačiau jos susidarys ir tęsiant uždarymą iki 2038-ųjų.
Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose, vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną, kuris turėtų būti pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.
Naujausi komentarai