„Informavau ministrą (Rimantą Šadžių – BNS), kad greta stebėtojų tarybos nuolat vykdomos „Curonian Nord” projekto priežiūros tarybai pasiūlysiu papildomai suformuoti darbo grupę iš išorinių savo srities profesionalų, kuri nuodugniai įvertintų projekto vystymą ir terminus“, – „Ignitis grupės“ pranešime sakė A. Faubelas.

Jis trečiadienį susitiko su finansų ministru R. Šadžiumi ir aptarė „Ignitis grupės“ strateginius projektus, įskaitant ir jūrinio vėjo parko vystymą.

„Sutarėme, kad komunikacija apie potencialų poreikį atidėti „Curonian Nord” komercinės veiklos pradžią nebuvo tinkamai suvaldyta ir bendrovė turėtų tobulinti savo komunikaciją ateityje, – pridūrė A. Faubelas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad jo netenkina jūros vėjo parkų plėtra, o sprendimus dėl „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno atsakomybės įvertins įmonės stebėtojų taryba ir valdyba.

Šalies vadovams pastaruoju metu ėmus kritikuoti „Ignitis grupės“ vadovybę dėl 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje projekto vėlavimo, įmonės vadovas D. Maikštėnas pareiškė pripažįstantis, kad bendrovės komunikacijoje apie skirtingą pirmojo ir antrojo jūros vėjo parkų paskirtį bei galimą pirmojo projekto vėlavimą trūko aiškumo.

BNS rašė, jog R. Šadžius anksčiau sakė, kad „Ignitis grupės“ vadovų atsakomybę dėl vėluojančio pirmojo parko įmonės stebėtojų taryba turėtų svarstyti balandžio pradžioje.

Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, o projektas būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.