Pasitarime trečiadienį Ministrų kabinetas pripažino „Orlen Lietuvos“ žaliavos likučio konversijos įrenginio statybą strateginės svarbos projektu.

Tai reiškia, kad projektui bus suteikta finansinė parama, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvata, kompensacijos už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.

„Tai tikrai mums labai svarbus sprendimas, tikriausiai viena didžiausių investicijų Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį, jei ne per kelis. Tai tai pat didžiausia Lenkijos investicija Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ yra strateginė įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų, ypač svarbi įmonė Mažeikių rajonui“, – pasitarime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Keturi Ministrų kabineto nariai su „Orlen Lietuvos“ vadovu trečiadienį pasirašys atitinkamą ketinimų protokolą.

„Jame numatyti labai konkretūs mūsų institucijų, taip pat bendrovės veiksmai, patvirtinama, kad šis įmonės projektas yra reikšmingas Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir energetinio saugumo didinimo veiksnys“, – teigė L. Savickas.

Valstybės parama turėtų siekti 8,5 proc. nuo pradinės – 640 mln. eurų – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. eurų. Kiti šaltiniai teigia, jog ji siektų apie 80 mln. eurų.

Valstybės parama turėtų siekti 8,5 proc. nuo pradinės – 640 mln. eurų – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. eurų. Kiti šaltiniai teigia, jog ji siektų apie 80 mln. eurų.

Tai, kad Lietuvos valdžia galėtų prisidėti prie gamyklos modernizavimo, „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireneušas Fafara) BNS sakė dar pernai rugsėjį. Jo teigimu, Lietuvos parama pagal europinį reguliavimą galėtų siekti apie 8 proc. projekto kaštų.

I. Fafara sausį teigė, jog projektą, kuriuo siekiama efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ turėtų baigti kitais metais, nors anksčiau modernizavimo pabaigą planavo šių metų rugsėjį.

„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS sakė, jog įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15-20 proc., tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat.

Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“.

Pernai rugsėjį „Orlen“ taip pat pranešė apie planus Lietuvoje investuoti į žaliojo vandenilio gamybą, Mažeikių gamyklos teritorijoje statyti vėjo ir saulės parkus. 42,2 megavato (MW) galios saulės parką „Orlen Lietuva“ planuoja pastatyti šiais metais.

„Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. Joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų. 

Savickas: valstybė „Orlen Lietuvai“ skirs iki 54 mln. eurų paramos

„Kalba ne apie kasmetinę (paramos sumą – BNS), tai konkretus įsipareigojimas, įtvirtintas įsipareigojimo protokole, kuris numato, jog tai yra bendra valstybės paskata, kuri yra kiek daugiau nei 8 proc. nuo projekto vertės. Ne daugiau nei 54 mln. eurų“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Savickas.

Manau, kad šiandienos susitarimas duoda visą pagrindą tikėtis, kad įmonė nuo šiandien tikrai judės maksimaliais įmanomais greitais žingsniais į priekį.

Jis, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas Zbigniewas Paszkowiczius (Zbignievas Paškovičius) trečiadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl valstybės paramos įmonei.

Juo Vyriausybė įsipareigojo „Orlen Lietuvai“ suteikti finansinę paramą, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatą, kompensacijas už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.

„Žiūrėsime tiek į infrastruktūros išlaidų kompensavimą, tiek į pelno mokesčio lengvatų skatinamuosius efektus, taršos (mokesčio – BNS) aspektus lygiai taip pat“, – aiškino L. Savickas, paprašytas įvardyti konkrečias paramos priemones.

Jis vylėsi, jog susitarimas bus pakankamas pagrindas iš įmonės „tikėtis pačių greičiausių terminų“ projektui užbaigti.

Vis dėlto, pasak L. Savicko, „Orlen Lietuva“ neįsipareigojo modernizavimą baigti per konkretų terminą.

„Šių detalių tikrai neįtraukėme. Yra svarbus investicinis sutarimas – investicinė projekto apimtis ir įsipareigojimų iš valstybės pusės, kurie yra fiksuoti, suma procentu. 54 mln. eurai bus tas paketas, kurį esame pasiruošę pasiūlyti iš valstybės pusės“, – aiškino L. Savickas.

„Manau, kad šiandienos susitarimas duoda visą pagrindą tikėtis, kad įmonė nuo šiandien tikrai judės maksimaliais įmanomais greitais žingsniais į priekį“, – kalbėjo L. Savickas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad susitarimas su „Orlen Lietuva“ išplečia atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumus Lietuvoje.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė, jog užbaigus modernizavimą gamykla bus mažiau tarši, ji „labai sustiprina“ ir Lietuvos siekį dekarbonizuoti pramonę.

„Orlen Lietuvos“ vadovas: projektas vėluoja dėl pandemijos, karo Ukrainoje 

„Orlen Lietuvos“ vadovas patvirtino įmonės planus darbus baigti kitąmet, nepaisant „neramių laikų“ regione. Z. Paszkowicziaus teigimu, projekto pabaigą teko atidėti dėl „visiškai pasikeitusios“ rinkos situacijos, sutrikusių tiekimo grandinių.

„Pradinis planas buvo šį projektą užbaigti šiais metais, tačiau turėjome atsižvelgti į neramius laikus ir aplinką. Stengiamės (...) suprasti situaciją ir pakoreguoti projekto parametrus, kad šis projektas būtų pagrįstas, nepaisant pasikeitusios aplinkos“, – žurnalistams sakė Z. Paszkowiczius.

„Susitarimas (dėl valstybės paramos – BNS) yra itin svarbus, kad galėtume laikytis grafiko ir pabaigti darbus kitais metais“, – pabrėžė „Orlen Lietuvos“ vadovas.

54 mln. eurai bus tas paketas, kurį esame pasiruošę pasiūlyti iš valstybės pusės.

Anot jo, įmonės ilgalaikės investicijos į modernizavimą siekia apie 1 mlrd. eurų, jos augo dėl kovido pandemijos, infliacijos, karo Ukrainoje padarinių.

„Žinoma, turime peržiūrėti, perskaičiuoti visus parametrus, kad įsitikintume, jog finansinė projekto perspektyva vis dar pagrįsta“, – sakė Z. Paszkowiczius.

Vyriausybė trečiadienį Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą pripažino strateginės svarbos projektu. Valstybės parama sieks 8,5 proc. nuo pradinės – 640 mln. eurų – projekto vertės.

Tai, kad Lietuvos valdžia galėtų prisidėti prie gamyklos modernizavimo, „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireneušas Fafara) BNS sakė dar pernai rugsėjį. Jo teigimu, Lietuvos parama pagal europinį reguliavimą galėtų siekti apie 8 proc. projekto kaštų.

I. Fafara sausį teigė, jog projektą, kuriuo siekiama efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ turėtų baigti kitais metais, nors anksčiau modernizavimo pabaigą planavo šių metų rugsėjį.

„Orlen Lietuvos“ teigimu, įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15-20 proc., tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat.

Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“.

Pernai rugsėjį „Orlen“ taip pat pranešė apie planus Lietuvoje investuoti į žaliojo vandenilio gamybą, Mažeikių gamyklos teritorijoje statyti vėjo ir saulės parkus. 42,2 megavato (MW) galios saulės parką „Orlen Lietuva“ planuoja pastatyti šiais metais.

„Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. Joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.