Ministras taip pat pasigenda „aiškių, o ne popierinių ir skirtų tik karui planų“, kaip įmonės avarijos atvejais užkirstų kelią teršalams sklisti į aplinką.

„Pati įmonė turi žinoti, kokiuose etapuose kaip elgtis, pirmą koncentraciją nukreipiant į magistralinius vandentiekius ir nuotekų tinklus. Ne ekstremalių situacijų komisijos turi spręsti, kokias siurblines uždaryti, kur nuotekas nukreipti, o įmonė pati“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė K. Navickas.

„Jos neturi finansinių galimybių, kada reikia sureaguoti ir rekonstruotis“, – pridūrė jis.

Pasak jo, paviršinių nuotekų tinklas iš viso nėra rekonstruojamas: „Tai kelia ir kels įtampą ateityje“. Ministras pabrėžė, kad vandentvarkos ūkyje daugelis bėdų yra sisteminės.

K. Navicko teigimu, Kėdainių atveju įmonė greičiau turėjo informuoti savivaldybę, kad situacija nebevaldoma. Šiuo metu rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją dėl beveik mėnesį į Nevėžį tekančių fekalijų.

K. Navickas Seimo narius informavo, kad nuotekos Kėdainiuose buvo visiškai neišvalytos, tačiau savivaldybės ir įmonės atstovai sako, kad išvalymas siekė 90-91 proc.

Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis sakė, kad situacija Kėdainiuose valdoma.

„Iki avarijos nuotekos buvo išvalomos, tik kartais viršytos azoto normos“, – komitete teigė jis.

O. Kačiulis taip pat pranešė, kad jau parengtas Kėdainių vandenvalos ūkio rekonstrukcijos projektas, bet pabrėžė, kad savivaldybė neturi pakankamai pinigų.

„Ketvirtadalį sumos maksimum savivaldybė su įmone galėtų surasti apie – 2 mln. eurų“, –  teigė jis. 

O.Kačiulio teigimu, įrenginių rekonstrukcija kainuos apie 3,6 mln. eurų.