Šios gairės specialistams leis remtis tais pačiais vertinimo principais ir taikyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas praktikoje nuosekliau ir vienodžiau. Iki šiol Lietuvoje nebuvo vienos bendros metodikos, leidžiančios sistemiškai vertinti galimus žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais atvejus. Naujasis dokumentas įtvirtina vienodus vertinimo kriterijus visoms institucijoms – skirtas VMVT, policijai, savivaldybėms ir kitoms gyvūnų gerovės srityje dirbančioms organizacijoms.
Šiuo metu gairės pristatomos VMVT apygardų inspektoriams, kurie kone kasdien nagrinėja pranešimus apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. Vėliau jos bus aptartos viešoje konsultacijoje savivaldybių, policijos ir gyvūnų organizacijų atstovams.
„Vertinant galimą žiaurų elgesį su gyvūnais būtina remtis aiškiais, mokslo žiniomis pagrįstais ir visiems vienodai taikomais kriterijais. Tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir todėl, kad sprendimai turi būti grindžiami objektyviais duomenimis ir atlaikytų teisminius ginčus su skriaudėjais. Gyvūnų gerovės srityje neišvengiamai susiduria emocijos, visuomenės lūkesčiai ir specialistų pareiga priimti įrodymais grįstus sprendimus. Todėl ypač džiaugiuosi VMVT ir LSMU bendradarbiavimu rengiant šias labai reikalingas gaires, kurios neabejotinai palengvins kasdienį inspektorių darbą ir svarbiausia – sustiprins gyvūnų apsaugą“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Gyvūnų gerovės tema visuomenėje sulaukia daug dėmesio. Vien 2025 metais VMVT sulaukė daugiau kaip 1,9 tūkst. pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus. Per šių metų ketvirtį vidutiniškai gauta apie 300 pranešimų dėl gyvūnų augintinių gerovės (įskaitant galimo žiauraus elgesio atvejus), iš kurių patvirtina maždaug trečdalis. Tai rodo vis didėjantį visuomenės aktyvumą, taip pat susidomėjimą gyvūnų laikymo sąlygomis bei jų gerove.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad gyvūnų gerovės vertinimas reikalauja visuminio požiūrio – pavieniai požymiai ne visada leidžia objektyviai įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, vien tik gyvūno išvaizda ar įspūdis, kad jis yra liesas, savaime dar nereiškia žiauraus elgesio. Kai kurios veislės natūraliai lieknesnės, o gyvūno būklę gali lemti ir amžius, ir ligos. Lygiai taip pat, kaip ir tuščias ar apvirtęs vandens dubenėlis dar nereiškia žiauraus elgesio, jei gyvūnui yra užtikrinamas pakankamas paros vandens kiekis. Vertinant laikymo sąlygas svarbu atsižvelgti ir į tai, ar gyvūnui suteikiama reikalinga veterinarinė pagalba. Gyvūno būklė turi būti analizuojama remiantis klinikiniais požymiais ir veterinarijos mokslo rekomendacijomis.
„Visuomenė dažnai mato aplinkybių pasekmes, tačiau specialistų užduotis – įvertinti realų poveikį gyvūnui. Sprendžiant, ar gyvūnas patiria žiaurų elgesį, svarbiausia remtis ne prielaidomis, o kompleksiniu vertinimu – klinikiniais požymiais, fiziologine būkle ir aplinkos veiksniais. Būtent todėl, rengiant šias gaires, buvo svarbu sukurti aiškius kriterijus, kurie padėtų priimti kuo objektyvesnius sprendimus. Tikiu, kad šis dokumentas taps svarbiu tiltu, jungiančiu mokslo žinias ir kasdienės gyvūnų gerovės priežiūros praktiką“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto docentė dr. Dalia Juodžentė.
Gairės viešai skelbiamos VMVT interneto svetainėje. Visuomenei jos leis aiškiau suprasti, kokiais kriterijais remiantis vertinamos gyvūnų gerovės sąlygos, ir padės lengviau atpažinti, ar tai yra užtikrinama kasdienėse situacijose.
Gairių rengėjai pabrėžia, kad jos anaiptol nėra baigtinis dokumentas. Jos buvo kuriamos remiantis naujausiomis mokslo žiniomis ir praktine patirtimi, tačiau ateityje gali būti tobulinamos, atsižvelgiant į naujus tyrimus bei socialinių partnerių įžvalgas.
Naujausi komentarai