- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keletas didelių įmonių Lietuvoje jau paskelbė, kad darbuotojams prie atlyginimo mokės priemokas arba išmokas, kad šie galėtų padengti išaugusius komunalinius mokesčius. Ekonomikai lėtėjant, o išlaidoms augant, taip daryti bus priversti vis daugiau verslų? Kaip geriau tai įforminti, ar tai gali tapti visuotine tendencija, į LNK žurnalisto klausimus atsakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
– Kaip manote, kodėl įmonės darbuotojams tiesiog nepakelia atlyginimų?
– Jūs paklausėte taip, kaip profesinės sąjungos atstovas. Jie sako, tai tiesiog padidinkite atlyginimus ir darbdaviams nereikės kompensuoti už sveikatą, kuro išlaidas ir pan. Jūs suformulavote tokį tipišką klausimą.
– Kodėl blogas toks klausimas arba kodėl bloga tokia idėja?
– Pirmiausiai atskirkime du dalykus. Sakykime, mes konkuruojame bendroje ekonominėje erdvėje visame pasaulyje. Tai schema labai paprasta. Skandinavų šalyse, visi sako, kad moka didelius atlyginimus. Bet yra vienas labai svarbus momentas, kiek darbdaviai gali susigrąžinti per įvairias tam tikras lengvatas. Sakykime, jie investuoja į darbuotojų sveikatą, turi tam tikras mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, Danija investuoja į profesines pensijas. Apie 40 proc. pensijos ten sudaro profesinė pensija – vėl lengvatos. Yra tam tikrų dalykų paketas, kurie nėra apmokestinami. O kai tu moki didesnį atlyginimą, tu moki ir didesnius mokesčius, ypač jei kalbėtume apie Lietuvą.
Visi sako – ir Pasaulio bankas, ir Pasaulio ekonomikos forumas, kad keliant atlyginimus, padidėja ir našta darbo vietai. Jeigu mes naudosimės tokia gudria, labai gerai veikiančia schema, kaip pavyzdžiui, dovanos – jos neįtraukiamos į sąnaudas ir tai nevadinama pajamomis natūra, bus naudos. O jei mes priedą pridedame prie atlyginimo, tai jau laikoma pajamomis natūra. Todėl tiek darbdaviui, tiek darbuotojui pastarasis variantas blogesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai kaip dėl tų kompensacijų, kurias žada mokėti keli komerciniai bankai savo darbuotojams? Kokie mokesčiai bus nuskaitomi?
– Tie patys. Grįžkime prie praeities, kai prasidėjo pandemija. Mes ką pasiekėme, kad būtų neapmokestinamas pavežėjimas ir darbuotojų maitinimas, nes neveikė nei restoranai, nei kavinės. Ir tai, kad darbdavys galėjo darbuotojui užsakyti pietus, nebuvo apmokestinama. Tai buvo galima įtraukti į sąnaudas. Tai jeigu dabar mes kalbame apie komunalinius mokesčius (už elektrą, kompiuteriu naudojimąsi namuose darbo reikmėms ir pan.), pagal dabartinę situaciją, jeigu tos įmonės tai bandys įtraukti į sąnaudas, tai bus traktuojama kaip pajamos natūra. Matyt, tos įmonės tiesiog pridės tą priedą prie atlyginimo, ir klausimas bus labai aiškus.
– Kaip manote, ar šie pavyzdžiai gali tapti bendra tendencija Lietuvos versle? Kad artėjant labai brangiai žiemai, reikės primokėti darbuotojams, jog šie išgyventų?
– Jeigu taip, kaip daro kelios šios užsienio įmonės, kad prideda priemoką prie atlyginimo, akivaizdu, mažai darbuotojui naudos. Paskaičiuota, kad nors atlyginimai padidėjo, bet infliacija privedė prie to, kad perkamoji galia sumažėjo apie 5 proc. Vadinasi, nors mes didiname atlyginimą, už tuos pinigus, kurie yra jūsų kišenėje, galite nupirkti 5 proc. mažiau. Tai reiškia, kad žmogaus gerovė krenta.
Jeigu taip, kaip daro kelios šios užsienio įmonės, kad prideda priemoką prie atlyginimo, akivaizdu, mažai naudos.
Manau, nėra kitos išeities, mes turime ir toliau kelti atlyginimus, bet kaip tai įforminti, kad žmogus emociškai jaustųsi gerai?! Yra psichologinis niuansas: štai darbdavys man kompensavo už tą ir aną išlaidas. Jis jaučiasi geriau nei tiesiog tas priedas būtų pridėtas prie atlyginimo. Tai, sakykime, geras emocinis triukas, kaip pagerinti santykius su darbuotojais. Mes sakome, kad reikia iš esmės klausimą išspręsti, kad tai būtų pripažįstamos kaip neapmokestinamos sąnaudos, kad sumažintų mokestinę naštą.
– Jūs teigiate, kad kol politikai nežengs tam tikrų žingsnių, kol neįtrauks į įstatymą, tol tai netaps visuotine tendencija ir teliks pavieniai atvejai. Ir tik didelės tarptautinės įmonės galės eksperimentuoti?
– Ir tai nebus kaip kompensavimas. Tai bus pridedant prie atlyginimo. Kiti apskritai kažkiek pridės kažkokią sumą prie atlyginimo ir neskaičiuos, nesiblusinės, kiek kas sumokėjo už elektrą, šildymą ar kiek vandens išeikvojo. Tai kartais gali juokingai atrodyti.
Mes norime, kad būtų labai aiškiai pasakyta, jei namų ūkis sunaudojo tiek elektros, tiek vandens, už kokią konkrečią sumą galima skirti išmokas darbuotojams. Kaip kad aiškiai nurodyta, kad dovanoms ne daugiau tai 200 ar 300 eurų, mirus artimam šeimos nariui vėl – konkreti suma. Reikia eiti tokiu pačiu principu, tuomet viskas bus labai aišku. Turi būti nurodyti labai aiškūs skaičiai ir tada pati įmonė sprendžia, kaip jai būtų galima pasielgti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas22
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą27
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
VERT įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti GIPL detales su rusiškomis žymėmis4
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
„Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Kaliningrade60
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje &nda...
-
„Maxima“ kviečia dirbti: apmokome, suteikiamas transportas, apgyvendinimas bei nemokamas maitinimas9
Šalia Lentvario netrukus pradės veikti naujas „Maxima LT“ logistikos centras. Jo vadovas Modestas Virvilas jau renka savo komandą – jo kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. ...
-
Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“2
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiau...