Dovana – be staigmenos

„Lietuvos paštas – kaip Grinčas, pavogė Kalėdas“, – ironizavo kaunietė Giedrė (pavardė redakcijai žinoma). Jau vasaris, o ji dar negavo jai siųsto Kalėdų sveikinimo su saldainiais iš JAV. Kito nesusipratimo dėl siuntos iš Norvegijos aplinkybes gavėja Vaida (pavardė redakcijai žinoma) aiškinasi pusę metų ir laukia, kada jai bus grąžinti per klaidą nuskaičiuoti pinigai.

Tačiau apie viską iš eilės. Vaida pasakojo nežinojusi, kad Norvegijoje gyvenanti draugė sumanė staigmeną – paštu atsiųsti jai dovaną, todėl gavusi laišką, kad turi deklaruoti siuntą, nesiskubino. Tik vėliau, kai draugė iš Norvegijos pasisakė, kad išsiuntė dovaną, moteris suvedė galus, jog laiškas dėl siuntos deklaravimo ir yra draugės dovana.

„Man pasirodė keista, kai pašto puslapyje radau nurodymą, kad dovanos gavėjas, nors ir nežino, kas jam dovanojama, turi pateikti visą informaciją apie gaunamą dovaną“, – rugsėjo prisiminimais dalijosi Vaida.

Toks prašymas pasirodė keistas dar ir todėl, kad, siųsdama dovaną, draugė nurodė, ką siunčia, kiek kainuoja siuntimas, kokia dovanos vertė, t.y. viską, kas priklauso siunčiant iš Norvegijos. Na, bet ką čia papūsi prieš pernai liepą įsigaliojusią naują tvarką. Vaida užpildė interneto svetainėje gavėjams skirtą formą.

Tačiau jos pateikta informacija netiko. Buvo nurodyta, kad siuntos vertė yra 50 eurų, o jos surašyta informacija kitokia, kaip ir nurodytas siuntimo mokestis.

„Iš kur man žinoti, kiek ji mokėjo už siuntimą“, – stebėjosi Vaida. Tada jau detaliai iškamantinėjo Norvegijoje gyvenančią draugę ir formą užpildė tiksliai.

Patikslinus reikiamą informaciją, pasiekė žinia, kad už dovaną teks susimokėti 70 eurų.

„Įsivaizduokite, dovanos vertė – 50 eurų, o aš dar turiu sumokėti 70 eurų deklaravimo mokestį. Nepatikėjau, kad taip gali būti. Ėjau į paštą, stovėjau eilėje, bet darbuotoja pareiškė, kad ji nieko nemato, nieko nežino ir niekuo negali padėti“, – stebėjosi Vaida.

Įsivaizduokite, dovanos vertė – 50 eurų, o aš dar turiu sumokėti 70 eurų deklaravimo mokestį.

Pasiklydo sprendimuose?

Štai jums ir maloni staigmena – dovana iš Norvegijos paklydusi Lietuvos pašte, už kurią dar teks pakloti 70 eurų. Vaida nenuleido rankų, nepatingėjo dar kartą skambinti į paštą. Konsultantė telefonu nurodė, kad greičiausiai įsivėlė klaida, esą tokio mokesčio negali būti.

Vaida ir vėl raštu kreipėsi į Lietuvos paštą. Automatiniu pranešimu buvo informuota, kad byla bus nagrinėjama keturiolika dienų. „Buvo likusios vos kelios dienos siuntai atsiimti, nes ji būtų išsiųsta atgal į Norvegiją. Tačiau dėl šito manęs niekas neperspėjo. Surašiusi skundą dar palaukiau porą dienų ir skambinau vėl. Nenorėjau, kad siuntą išsiųstų atgal. Tada pasakė, kad jei noriu gauti siuntą, vis tiek turiu sumokėti tuos 70 eurų ir užpildyti pašto puslapyje specialią formą dėl pinigų grąžinimo“, – stebėjosi Vaida.

Moteris sumokėjo 70 eurų, atsiėmė siuntą ir užpildė prašymą grąžinti klaidingai apskaičiuotą mokestį. Vaida buvo informuota, kad pinigai paprastai grąžinami per dešimt dienų. Šis norvegiškos siuntos kuriozas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo viduryje. Vaida iki šiol neatgavo pinigų. Moters skaičiavimu, jai turėtų būti grąžinama apie 50 eurų. Iki 20 eurų skaičiuojamas pašto tarpininkavimo mokestis.

„Nesulaukusi grąžinamų pinigų, vėl skambinau. Aiškinau, kad minėtos dešimt dienų jau seniai praėjo. Tada paaiškino, kad mano byla yra išsiųsta į muitinę. Pastaroji apskaičiuos tikslų mokestį, praneš paštui ir tik tada jis man išmokės pinigus. Nežinau, kur dingo dešimt dienų išmokėjimo terminas, nes konsultantė informavo, kad muitinė mano bylą nagrinės 120 dienų, t.y. keturis mėnesius“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.

Deja, net ir praėjus keturiems mėnesiams, Vaida nesulaukė nei pinigų, nei jokio pranešimo. Per tą laikotarpį iš moters buvo iš naujo pareikalauti duomenys, įrodantys siuntos vertę. Laimė, kad Norvegijoje gyvenanti draugė mokėjo banko pervedimu, todėl atsiuntė mokėjimo nuotrauką, tiksliai su kainomis užpildytas formas. Vaida gautą papildomą informaciją ir vėl nusiuntė paštui. Tyla stojo dar dviem mėnesiams.

Ieškos alternatyvos

Neapsikentusi Lietuvos pašto ignoravimo, Vaida nutarė skambinti tiesiai į Lietuvos muitinę. Jos konsultantas pagal siuntos numerį rado, kad Lietuvos paštas dėl jos siuntos net nesikreipė į muitinę. Esą nurodyta, kad moteris nepateikė prašytos papildomos informacijos, nors Vaida tikina tai padariusi per 20 min. nuo to momento, kai sužinojo, ko dar reikia.

Pasak Vaidos, galiausiai paštas pripažino, kad tai buvo jų klaida.

„Keistas Lietuvos pašto darbas. Beveik neabejoju, jei pati neskambinėčiau, tų pinigų man niekas negrąžintų. Juk jei jau paštas mato, kad neturi papildomos informacijos, nors aš ją nusiunčiau, juk gali priminti, kad bylai išaiškinti vis dar kažko laukia“, – kritikos Lietuvos paštui negailėjo Vaida.

Moteris palygino: kai buvo apskaičiuotas 70 eurų mokestis, priminimus, kad susimokėtų reikiamą sumą, Vaidai siuntė kone kasdien, o kai reikia grąžinti pinigus, jokių žinių.

„Po šitos istorijos apsisprendžiau, jei tik įmanoma, siųsti dovanas, siuntinius geriau per bet kur kitur, tik ne per paštą“, – teigė Vaida.

Situacija: Muitinės atstovų aiškinimu, klientų priekaištai skirti ne jiems, o siuntą deklaravusiam Lietuvos paštui. L. Balandžio / BNS nuotr.

Vėluojantis sveikinimas

Kita istorija apie siuntą iš JAV. Panašu, kad naujoji siuntų iš ne ES valstybių tvarka pakoreguos puoselėtą tradiciją siųsti Kalėdų sveikinimus.

Amerikoje labai populiaru atvirukus kurti iš kalėdinės šeimos fotosesijos. Būtent tokius JAV gyvenanti draugė ir siunčia kasmet Giedrei. Ji šypteli, kad jai labai mieli tokie atvirukai, ji juos kaupia, gali palyginti, kaip keičiasi draugės šeima, auga vaikai.

„Gaunu laišką iš Lietuvos pašto, kad man atėjusi siunta iš Amerikos ir pašto puslapyje turiu užpildyti deklaraciją, susimokėti mokesčius. Reikiamoje užpildyti formoje yra klausimas – nurodykite, kas yra siuntoje. Bet kai tau siunčia Kalėdų sveikinimą, negali žinoti, kas ten yra“, – Giedrė prapliupo juoktis iš absurdiško reikalavimo.

Pašto konsultantė telefonu išaiškino, kad, greičiausiai, yra ne tik atvirukas, o ir kažkas daugiau. Rekomendavo susisiekti su siuntėju, kad jis nurodytų, ką siuntęs, tada padaryti susirašinėjimo ekrano kopiją ir atsiųsti Lietuvos paštui.

Aš juk nieko nepirkau, niekam nieko nemokėjau, ekonominės naudos neturėjau, o turiu susimokėti.

Pasak Giedrės, prajuokino tai, kad prie atviruko buvo pridėti du saldainiai, kurių vertė gal kokie 6 doleriai. Pateikus reikiamą informaciją, paštas liko patenkintas klientės uolumu ir maloniai informavo, kad norėdama atsiimti Kalėdų sveikinimą turės susimokėti tarpininkavimo paslaugos išmuitinant mokestį – 3 eurus.

„Aš juk nieko nepirkau, niekam nieko nemokėjau, ekonominės naudos neturėjau, o turiu susimokėti. Naujoji tvarka buvo sugalvota apriboti pigius siuntinius iš Kinijos ir kad nežlugdytume Lietuvos smulkių pardavėjų. Bet kai tokia pati tvarka galioja Kalėdų sveikinimui su dviem saldainiais, prasilenkia su logika“, – stebėjosi Giedrė.

Ne mažiau stebino ir tai, kad siuntos gavėjas turi deklaruoti, ką jam atsiunčia kitas. Anot Giedrės, kiekvienais metais draugė prie atviruko pridėdavo kokią nors smulkmenėlę, kurios vertė nedidelė, bet visada kruopščiai surašydavo, ką ir už kiek įdeda.

Vasaris puikus mėnuo skaityti Kalėdų sveikinimus. Giedrė tikisi, kad šį mėnesį jau galės ne tik tų laiške atsiųstų saldainių paragauti, bet ir pasigėrėti draugės šeimos kalėdine fotosesija.

Užtrunkantys formalumai

„Kauno diena“ kreipėsi komentaro į Lietuvos paštą. Paaiškinta, kad abu atvejai susiję su siuntų ne iš ES šalių deklaravimu. Visoje ES nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią numatyta, kad visos ne iš ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir dovanas, turi būti deklaruojamos ir pagal numatytą tvarką apmokestinamos. Ši tvarka įsigaliojo panaikinus PVM lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių.

„Lietuvos paštas yra tik tarpininkas tarp siuntos gavėjo ir muitinės. Esame įpareigoti, kad visos per Lietuvos paštą ne iš ES šalių atvykstančios siuntos būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos. Importo mokesčius apskaičiuoja Lietuvos muitinė, o gautos lėšos už juos keliauja į valstybės biudžetą“, – aiškino Lietuvos pašto Komunikacijos departamento projektų vadovė Monika Pulokė.

Nors Norvegija priklauso Europos ekonominei erdvei, gavus siuntą iš šios šalies taikomos tokios pat taisyklės kaip siuntoms ne iš ES šalių. Siuntos apmokestinamos atsižvelgiant į jų vertę: kai vertė iki 150 eurų, taikomas importo PVM, 21 proc. nuo siuntos vertės, kai vertė didesnė nei 150 eurų, taikomas PVM ir muito mokestis. Jis priklauso nuo prekės pobūdžio ir klasifikavimo. Dovanos apmokestinamos, kai jų vertė yra 45 eurai ir daugiau. Ir taikomos tos pačios apmokestinimo nuostatos: kai vertė iki 150 eurų, taikomas tik PVM, kai didesnė – ir muitas.

„Kadangi importo mokesčiai apskaičiuojami pagal siuntos vertę, ją būtina nurodyti, o turinį prašoma nurodyti, kad būtų galima įsitikinti, kad vertė ir siuntos turinys atitinka realybę“, – aiškino M.Pulokė.

Ji sutiko, kad gaudami dovanas gavėjai dažnai nežino, koks yra siuntos-dovanos turinys, todėl negali pasakyti ir jos vertės. „Tokiais atvejais siūlome pamėginti susisiekti su dovanos siuntėju ir pasiaiškinti. Kai susisiekti su siuntėju galimybės nėra, galima pateikti prašymą Lietuvos paštui, kad pateiktume informaciją, kas yra siuntoje“, – tęsė pašto atstovė.

Pasirodo, pirkimo čekiais, sąskaita ar dovanojimo sutartimi turėtų pasirūpinti ir siunčiančioji, ir gaunančioji pusės. Tiesa, siuntos gavėjui pakanka turėti siuntos turinį ir vertę pagrindžiantį laišką.

„Antruoju atveju siunčiamas tik atvirukas ir keli saldainiai. Būtent dėl jų siunta patenka į daikto, o ne korespondencijos kategoriją, todėl turi būti deklaruojama. Siuntos-dovanos vertė nedidelė, tad importo mokesčiai jai netaikomi. Minimi trys eurai – tarpininkavimo mokestis Lietuvos paštui už atliktą paslaugą, t.y. siuntos deklaravimą muitinėje“, – nurodė M.Pulokė.

Sviestas sviestuotas

„Prekes muitinei deklaruoja jų vežėjas, pavyzdžiui, paštas, vežėjui atstovaujantis asmuo arba pats žmogus. Mūsų žiniomis, jeigu deklarantams nepakanka informacijos muitinės formalumams atlikti, deklarantai, remdamiesi ant siuntos nurodytais siuntos gavėjo duomenimis, išsiunčia klientui informacinį pranešimą, kuriuo prašoma atsiųsti informaciją, reikalingą siuntoje esančių prekių, net jeigu jos deklaruojamos kaip dovana, vertei pagrįsti. Paprastai žmogus, ypač gaunantis dovaną, turi kontaktus to, kuris gali patikslinti, ką siunčia“, – teigė Lietuvos muitinės atstovai.

Antras kelias, jei žmogus tikrai nežino, ką gauna, neranda siuntėjo, jis gali įgalioti deklarantus fiziškai patikrinti siuntą. „Tokiu atveju deklarantai kreipiasi į muitinę, iš jos gauna leidimą atidaryti siuntą prekių vertei patikslinti. Atidarius surašomas siuntos patikrinimo aktas, juo remiantis siunta deklaruojama muitinei“, – aiškino Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė.

Iš esmės siuntėjas, jei nenori, kad kiltų problemų dovanos gavėjui, turi pateikti visą informaciją apie tai, ką sudėjo į siuntą. Jei siuntėjas tuo nepasirūpina, tokios informacija tenka rūpintis siuntos gavėjui.

Muitinės atstovų aiškinimu, iki siuntos deklaravimo muitinei gavėjas turi bendrauti su tais, kas deklaruoja jo siuntą. Aprašytais atvejais – su Lietuvos paštu.

„Jeigu paštas, jo deklarantai prašo siuntos gavėjo pateikti informaciją apie siuntoje esančių daiktų vertę, vadinasi, siunta muitinei dar nedeklaruota ir importo mokesčiai neapskaičiuoti. Todėl teiginys, kad mokesčiai sudaro 70 eurų, – abejotinas“, – apie nesusipratimą dėl norvegiškos siuntos aiškino muitinės atstovė.