Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skirti LTG valdomai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai „LTG Infra“ subalansuoti jos pajamas ir sąnaudas.
2022 metais įmonei buvo skirta 59,96 mln. eurų, 2023 metais – 60,61 mln. eurų, 2024 metais – 65,63 mln. eurų, o 2025 metų gruodį – dar 80,78 mln. eurų, BNS pranešė įmonė.
Pasak Susisiekimo ministerijos, įmonės pajamų mažėjimą lėmė iš esmės pasikeitusi geopolitinė aplinka, 2021 metais Lietuvos ir ES įvestos sankcijos Baltarusijai bei nutrauktas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą, taip pat atsakomosios Baltarusijos sankcijos Lietuvos geležinkelių įmonėms bei vežėjams.
Be to, 2022 metų vasarį Rusijos pradėta karinė agresija prieš Ukrainą lėmė didelį „LTG Infra“ rinkos dalies praradimą ir kritiškai sumažėjusias pajamas.
BNS 2022 metų kovą rašė, kad Lietuvai nuo vasario nutraukus vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ tranzitą Vyriausybė skyrė pirmąją 20 mln. eurų injekciją „LTG Infrai“.
2022 metų balandį ministerija ir LTG pasirašė sutartį, pagal kurią skiriama parama geležinkelių infrastruktūrai taip sumažinant „LTG Infra“ nuostolius bei tuo pačiu išlaikant patrauklius mokesčius verslui už jos naudojimą.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)