Uostamiestis tampa suskystintųjų gamtinių dujų projektų centru. Keturios organizacijos sutarė, kad uostamiestyje bus imtasi SGD mokslo ir verslo klasterio kūrimo. Teigiama, kad tai padės geriau išnaudoti ekonominį SGD potencialą , pradėti vystyti su SGD susijusius mokslinius projektus bei ugdyti SGD specialistus Klaipėdos universitete.

Ketinimų protokolas

Penktadienį SGD terminalo projektą įgyvendinusi ir operatoriaus funkcijas atliekanti akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, inžinerinės pramonės įmonių grupė akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, Klaipėdos universitetas ir viešoji įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pasirašė ketinimų protokolą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo.

Pasirašiusieji šį dokumentą įsipareigojo bendradarbiauti vienijant studijų ir verslo potencialą, bendradarbiaujant energetikos, švietimo ir mokslo, verslo srityse.

Minėto klasterio atsiradimo idėją remia Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

„Pasaulis sparčiai tobulėja technologiškai. Lietuva nuo to neturėtų atsilikti, o Klaipėda, kaip šios srities lyderis, neturėtų nusišalinti“, – pastebėjo Klaipėdos universiteto rektorius prof.habil.dr. Eimutis Juzeliūnas.

Reikšmingas indėlis

Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, SGD srityje Lietuva šiuo metu pirmauja.

„Reikia pagirti Klaipėdos universitetą, kad jie spėja su srove, gavo didelį užsakymą su šia studija „Go LNG“, ištirti taip vadinamų mėlynųjų koridorių, tai yra, SGD infrastruktūros išvystymą visame Baltijos regione“, – teigė

Ateinančiais metais Europos komisija turi pateikti visos Europos SGD studija, prie kurios ne mažai prisidės ir Lietuva.

„Turime suprasti, kad Lietuva, turėdama unikalią kompetenciją SGD srityje, jau ir pati formuoja politiką ir strategiją Europos Sąjungoje, ar bent prisideda reikšmingai prie to. Kadangi esame pirmieji, ta infrastruktūra yra pas mus, tai galiausiai turėtų valstybei atnešti didelę naudą“, – pabrėžė R.Masiulis.

Energetikos ministras pastebėjo, kad tiek „Klaipėdos nafta“, tiek „Vakarų laivų statykla“ yra pasirengusi investuoti į tokių technologijų vystymą, todėl tikėtina, kad netrukus naujos Europoje pasirodysiančios SGD technologijos gali būti sukurtos būtent Lietuvoje.

Didelės perspektyvos

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pastebėjo, kad pradėjus veikti SGD terminalui ir planuojant nuo 2017-ųjų eksploatuoti SGD paskirstymo stotį Klaipėdoje, atsiveria plačios mokslo ir verslo partnerystės galimybės, leidžiančios plėtoti regioninį jūrinį SGD verslą.

Taip pat būsimo SGD klasterio dėka bus vystomos ne tik pažangios SGD technologijos, bet ir gamtos išteklius tausojančias ir aplinkos taršą mažinančios technologijos.

M.Bartuška pastebėjo, kad siekiant stiprinti šią sritį labai svarbus yra ir mokslo indėlis, išugdomi stiprūs profesionalai.

„Klaipėda yra unikali, esame pirmaujantis uostas, SGD terminalas planuoja tapti centru visame Baltijos regione. Perspektyva su dideliu augimu“, – neabejojo generalinis direktorius.

Nauja studijų programa

Rektoriaus teigimu, šiuo metu jau yra sudarytas ir veiksmų, kuriuos numatoma atlikt iki 2020-ųjų, planas.

Klaipėdos universitetas, pagal minėta planą, numato pradėti plėsti savo studijų programas ir pradėti rengti SGD specialistus.

Naujoji studijų programa – SGD terminalo inžinerija – jau ruošiama. Planuojama, kad studentai į šią studijų programą bus priimami jau ateinančiais metais.

SGD terminalo inžinerijos studijos, teigiama, truks pusketvirtų metų.

Aukštosios mokyklos rektoriaus teigimu, kol kas papildomų specialistų, kurie mokys naujosios studijų programos studentus – neplanuojama, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama.

Universitetas drauge su partneriais taip pat planuoja pradėti vystyti kompetencijos centrus, kuriuose būtų galima ugdyti tam tikrus specialius darbuotojų SGD technologinių procesų valdymo įgūdžius, išnaudojant tą infrastruktūrą, kuri šiuo metu jau yra.

„Įvertinome savo specialistų kompetencijas. Kol kas jų pakanka“, – teigė E.Juzeliūnas.

Ši studijų programa priklausys Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetui.

Plės panaudojimo galimybes

Pastebima, kad šiuo metu neužtenka turėti vien tik bazinio paskirstymo bazę – laivą, kuris dabar atlieka alternatyvaus dujų tiekimo šaltinio funkcijas.

Anot universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Sauliaus Gulbinsko, būtina plėsti terminalo panaudojimo galimybes ne tik dabartinių poreikių tenkinimui, bet ir orientuotis į Europos Sąjungos kryptis, plečiant SGD panaudojimą kaip švaraus kuro naudojimą tiek laivų, tiek antžeminio transporto bei energetikos srityse.

Trečiasis suplanuotas uždavinys – SGD infrastruktūros dalių gamyba. Šioje srityje, anot prorektoriaus, didelę iniciatyvą rodo „Vakarų laivų gamykla“, kuri yra pirmoji gamykla, įgyvendinusi SGD varomų laivų statybos projektus.

Šiuo metu tiksliai įvardyti, kiek galėtų kainuoti minėtų planų įgyvendinimas.

„Galėtume kalbėti apie 40-50 mln. eurų pritraukimą per visus partnerius per 5-6 metus“, – teigė S.Gulbinskas.