Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviai nori namų arti darbo: jo vietai pasikeitus kas septintas ieškotų naujo būsto

2024-11-13 05:00
DMN inf.

Vieta mieste ir atstumas iki darbo Lietuvos gyventojams išlieka vienais svarbiausių aspektų renkantis būstą – rodo tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto Tvarumo barometro tyrimo duomenys. Jie atskleidžia, kad 14 proc. gyventojų svarstytų keisti gyvenamąją vietą pasikeitus darbo lokacijai, o daugiau nei pusė (56 proc.) norėtų darbą patogiai pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

„Piliamiestis“.
„Piliamiestis“. / „YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Artumas iki darbo taip pat yra tarp pagrindinių būsto mieste pasirinkimo kriterijų. Jį išskyrė 35 proc. apklausos respondentų. Be to, trečdalis gyventojų norėtų, kad pakeliui į darbo vietą būtų patogu pasiekti parduotuves ir prekybos centrus, o penktadalis – vaikų darželius ir mokyklas.

„Rugsėjį į Lietuvos didmiesčių gatves sugrįžusios transporto spūstys turbūt labai aiškiai priminė arti namų esančio darbo privalumus. Natūralu, kad gyventojai nenori gaišti brangaus savo laiko kamščiuose ir rinkdamiesi būstą didelį dėmesį skiria patogiai jo lokacijai. Iš namų greitai ir lengvai norima pasiekti ne tik darbą, bet ir įvairias paslaugas, prekybos vietas, vaikų darželius ir mokyklas. Tai yra viena iš patogaus gyvenimo mieste sąlygų, kurią leidžia išpildyti vadinamoji 15 minučių miesto koncepcija, kai gyvenamųjų namų kvartalai planuojami taip, kad daugelis reikiamų vietų, paslaugų ir pramogų būtų pasiekiamos ranka. Būtent tokia koncepcija vadovaujamės vystydami savo būsto projektus“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, patogus susisiekimas iš namų su visomis svarbiausiomis vietomis ir paslaugomis taip pat glaudžiai siejasi su tvarumu. Kai darbas, prekybos ir paslaugų vietos yra arti namų, mažėja poreikis naudotis automobiliu, dažniau galima vaikščioti pėsčiomis ar rinktis tvaraus judumo priemones – dviračius, paspirtukus ir kt. Tai mažina spūstis, oro ir triukšmo taršą bei gerina bendrą gyvenimo mieste kokybę.

Tyrimo duomenimis, atstumo iki darbo vietos aspektas yra reikšmingai aktualesnis 20–30 (73 proc.) ir 31–40 (65 proc.) metų amžiaus asmenims, taip pat žmonėms, kurių pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui siekia 1000–1400 eurų (66 proc.) bei pirmenybę teikiantiems vaikščiojimui pėsčiomis (67 proc.).

Nors pusė (49 proc.) didmiesčių gyventojų pirmenybę teikia susisiekimui nuosavu automobiliu, reikšminga dalis prioritetą skiria viešajam transportui (29 proc.) ir vaikščiojimui pėsčiomis (14 proc.). Dviračius, kaip pagrindinę susisiekimo priemonę, renkasi 3 proc. apklaustųjų.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausa, pagal kurios duomenis parengta Tvarumo barometro tyrimo ataskaita, atlikta šių metų liepos mėnesį. Iš viso apklausti 1005 Lietuvos didmiesčių gyventojai, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. 

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų