- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien yra minima Šv. Agotos arba dar kitaip vadinama Duonos diena. Tikėta, kad šią dieną iškepta ir pašventinta duona sergi namus nuo gaisrų, o jų šeimininkus apsaugo nuo ligų ir piktų akių. Tautiečių mitybos įpročiams keičiantis duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja, tačiau kaip pastebi prekybininkai, juodos duonos paklausa lyginant su batonais, laimi išlikimo kovą. Populiarėjant sveikai gyvensenai, vis daugiau pirkėjų dėmesio sulaukia ekologiška duona, duona be glitimo ar duonos gaminiai be pridėtinio cukraus.
„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili. Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Sava duona gardesnė už importinius pyragus
Net 90 proc. duonos gaminių asortimento prekybos tinklo parduotuvėse yra Lietuvos gamintojų produkcija.
„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją.“
V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais. Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.
Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai. Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.
Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus
Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.
Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.
Vis daugiau vietos prekybos tinklo parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių.
Kasdien nuperkama 45,5 tonas duonos
Praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną prekybos tinklo pirkėjai nupirko beveik 22,7 tonas juodos duonos ir 4,5 tonos juodos duonos su priedais, 14,3 tonos šviesios duonos ir 4 tonas šviesios duonos su priedais. Į pirkinių krepšelius kasdien sugula 21,6 tonos batonų ir per 13 tonų sumuštinių duonos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tele2“: augimą lėmė nuoseklios investicijos į tinklo modernizaciją bei klientų patirties gerinimą
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ skelbia pirmojo 2024 m. ketvirčio finansinius rezultatus. Dėl nuoseklių bendrovės investicijų į tinklo plėtrą, modernizaciją ir klientų patirties gerinimą toliau auga operatoriaus klient...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje pastatyti ...
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės20
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...