„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili. Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Sava duona gardesnė už importinius pyragus

Net 90 proc. duonos gaminių asortimento prekybos tinklo parduotuvėse yra Lietuvos gamintojų produkcija.

„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją.“

V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais. Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.

Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai. Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.

Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus

Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.

Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.

Vis daugiau vietos prekybos tinklo parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių.

Kasdien nuperkama 45,5 tonas duonos

Praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną prekybos tinklo pirkėjai nupirko beveik 22,7 tonas juodos duonos ir 4,5 tonos juodos duonos su priedais, 14,3 tonos šviesios duonos ir 4 tonas šviesios duonos su priedais. Į pirkinių krepšelius kasdien sugula 21,6 tonos batonų ir per 13 tonų sumuštinių duonos.