AC Nielsen duomenys rodo, kad Baltijos šalyse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos nuosmukis buvo Lietuvoje (1,2 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.). Latvijoje rinka augo 3 proc. Bendras suvartotas duonos kiekis Baltijos šalyse sumažėjo 2,6 proc.

Viena pagrindinių priežasčių duonos rinkos traukimuisi Lietuvoje – neigiami demografinės situacijos pokyčiai. Taip pat nuo 2006 iki 2016 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias pokytis Europoje vertinant namų ūkių sudėtį: nuo vidutiniškai 2,8 asmens jis sumažėjo iki 2,1 proc.

Įtempta konkurencija

Vienos didžiausių Baltijos šalyse kepyklų „Fazer Bakery Baltic“ vadovas ir Lietuvos maisto asociacijos pirmininkas Mindaugas Snarskis teigia, kad vienas būdų konkuruoti besitraukiančioje duonos rinkoje – atrandamos ir siūlomos naujienos.

„Augti krentančioje rinkoje yra sudėtinga: reikia laimėti konkurencinę kovą, kuri duonos kategorijoje yra labai įtempta. Mūsų kepyklos išskirtinumas ir pagrindinė strateginė kryptis – būti rinkos inovatoriais ir augti pasirenkant įdomius formatus, skonius ir netradicinių ingredientų derinius. Jeigu namų ūkiai traukiasi ir porcijos mažėja, bet išskirtinės sudėties produktai yra labiau perkami ar norimi, tai mes ir esame tie, kurie siūlo, pavyzdžiui, geresnės maistinės vertės porcijines duoneles. Ši strategija net ir besitraukiančioje rinkoje leidžia augti septynis metus iš eilės“, – teigė „Fazer Bakery Baltic“ vadovas M. Snarskis.

Mūsų kepyklos išskirtinumas ir pagrindinė strateginė kryptis – būti rinkos inovatoriais ir augti pasirenkant įdomius formatus, skonius ir netradicinių ingredientų derinius.

Baltijos šalių duonos rinkos traukimąsi labiausiai lėmė tradicinių segmentų – vadinamos šviesios duonos ir batonų – populiarumo mažėjimas. Dėl augančios sveikos gyvensenos tendencijos ir mažėjančių namų ūkių, labiausiai augo kvietinės porcijinės duonelės ir kvietinės bandelės – per metus šio segmento vertė padidėjo 10 proc. Tamsios duonos su priedais pardavimų augimas pernai metais sustojo bei pradėjo kristi – sumažėjo 2 proc.

„Taip galėjo įvykti dėl didelės konkurencijos ir kopijų rinkoje. Tačiau neskubame daryti išvadų pagal vienų metų rezultatus ir šį segmentą ketiname toliau vystyti“, – tamsios duonos su priedais pardavimų tendencijas komentavo M. Snarskis.

Lietuvos pakuotos duonos rinka daugiausiai mažėjo kvietinės duonos segmente: 5,2 proc. sumažėjo apimtis ir 4,6 proc. sumažėjo vertė. Kita vertus, tamsios duonos vertė išaugo 2 proc., daugiausiai dėl ruginės produkcijos populiarumo augimo.

Sveikos gyvensenos tendencijos

Naujausiais „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 43 proc. lietuvių teigė atkreipiantys dėmesį į duonos sudėtyje esančius cukraus ir druskos kiekius: 4 proc. tai daro visada, 12 proc. dėmesį atkreipia dažnai, o 27 proc. – retai. Tai, kad žmonės vis labiau atkreipia dėmesį į maisto produktų įtaką sveikatai, džiugina ir „Fazer Bakery Baltic“ vadovą M. Snarskį.

„Pastebime sveikos gyvensenos populiarėjimą, tai – labai sveikintinas dalykas. Sveikatai palankių produktų vartojimo augimas labai ryškiai stebimas šeimose su vaikais. Taip pat daugiau negu 80 proc. vartotojų Lietuvoje jau kreipia dėmesį į produktų sudėtį, sveikatingumą parodančius ženklinimus“, – džiaugėsi M. Snarskis.

„Fazer Lietuva“, kartu su kitomis Lietuvos maisto pramonės asociacijos narėmis, šių metų sausį pasirašė savanorišką bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įsipareigodama peržiūrėti produktų portfelį, sumažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose. Šiuo susitarimu buvo įsipareigota iki 2021 m. sumažinti gaminių cukraus kiekį 5 proc., o druskos – 10 proc.

Vilniaus Universiteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas džiaugėsi, kad pridėtinis cukraus kiekis yra mažinamas, tačiau įspėjo, kad vartotojas vis tiek turi skaityti prekių etiketes bei teisingai jas suprasti.

„Vartojant duoną bei daugiau funkcinio maisto, kuriame yra sumažintas druskos kiekis, mūsų mityba taps sveikesnė bei bus aktyviu veiksniu, turinčiu teigiamą poveikį žmonėms. Bendras žmonių sveikatos žinių lygis turėtų kilti, o siekis sveikai gyventi turi labai ryškią didėjimo tendenciją. Labai svarbu žmogui padėti išsirinkti sveikatai palankų maistą, o gamintojams prisidėti gaminant tokį maistą“, – teigė R. Stukas.

„Tikiu, kad Lietuvos vartotojas darosi išprusęs ir pigiais triukais jo nebenupirksi, kas džiugina mane ir kaip vartotoją, ir kaip gamintoją“, – džiaugėsi „Fazer Baltic Bakery“ vadovas M. Snarskis.