Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada iki gruodžio parengti konkretų priemonių planą, numatant kas ir kada bus padaryta.

„Esame sutarę, kad iki gruodžio pateiksime priemonių planą, siekius, ką reikia padaryti, kad būtų įgyvendinti tie reikalavimai“, – ketvirtadienį per neeilinį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį sakė jis.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos negalės organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė tvirtino, kad su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais buvo susitikusi 2007-aisiais patvirtinus Europos Sąjungos reglamentą, įpareigojantį pritaikyti keliones geležinkeliais neįgaliesiems, bet tuo dėmesys ir baigėsi.

„Su „Lietuvos geležinkeliais“ buvau susitikusi dar pačioje reglamento įgyvendinimo pradžioje, lyg ir buvo dėmesys, bet paskui viskas nutilo. Buvo tik reklaminis viešinimasis, pasikviečia kokią nors organizaciją, pasimoko ir pliusą užsideda. (...) Atsainumas. Dvylika metų nedarė“, – valstybės įmonės elgesį įvertino H. Varnienė.

Neįgaliųjų komisijos narė konservatorė Ingrida Šimonytė stebėjosi, kad padarius maždaug pusę darbų paskutinę minutę susizgribta prašyti reglamento įgyvendinimo pratęsimo.

„Kiek suprantu skaičius ir pinigus, vertinant iš akies, padaryta maždaug pusė to, kas turėtų būti padaryta“, – sakė Neįgaliųjų komisijos narė konservatorė Ingrida Šimonytė.

„Lietuvos geležinkeliai“ Seimo komisijai pateikė duomenis, kad šiuo metu neįgaliesiems pritaikyti 23 traukiniai, devyni vagonai, 55 stotys ir stotelės, įrengta 11 keltuvų, trys liftai, šiemet pradėti mokymai darbuotojams padėti neįgaliesiems.

Įmonės duomenimis, neįgaliųjų poreikiams dar reikia pritaikyti 21 traukinį, 61 stotį ir stotelę, įrengti vieną keltuvą, tris liftus bei 33 pėsčiųjų viadukus ir tunelius.

Iš 48 stočių žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje, tik 11-oje gali patys privažiuoti prie bilietų kasų ir nusipirkti bilietą, keturios laukimo salės tėra pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Neįgaliesiems skirtus tualetus turi 26 stotys, o galimybę išsikviesti pagalbą – dvi stotys.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška Seimo komisijos posėdyje akcentavo, kad būtent pastarajai pagalbai skiriama daug dėmesio.

„Labai daug dėmesio skiriame vadinamosioms softinėms priemonėms, kad tie žmonės, kurie skambina, kad mes juos palydėtume, nuvestume, nuvežtume, išlaipintumėm, kad ta kelionė sėkmingai įvyktų“, – sakė jis.

H. Varnienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog neįgaliesiems skirtas tualetas yra, bet jis neretai būna užrakintas.

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vyriausybę, prašydami iki 2024 metų pabaigos pratęsti išimtį, leidžiančią nevykdyti europinio įsipareigojimo traukinius ir peronus pritaikyti neįgaliesiems.

Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.

Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per šimtą. Valstybės valdoma įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.

Prašymą dėl išimties taikymo šią savaitę svarsčiusi Vyriausybė sprendimą atidėjo, kol bus parengtas priemonių planas. Be to, dėl išimties taikymo reikės ir Seimo sprendimo.

2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.