Bankrutuojančios bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) jūrininkai – vis dar tarp dangaus ir žemės. Klaipėdą pasiekė "Romuvos" įgulos pagalbos šauksmas nuo Graikijos krantų. Jie lig šiol negavo atlyginimų ir negali grįžti namo. Esą vienintelė galimybė kuo greičiau atgauti algas įmanoma tik tada, jei vyrai sutiks pratęsti darbo sutartis ir toliau liks kompanijos laivuose.

Ties beprotybės riba

Keturi bankrutuojančios LJL laivai šiuo metu tebėra užsienio uostuose, jų įgulos netenka kantrybės. Vyrai ne tik negauna algų po pusę metų, bet ir neturi jokių galimybių grįžti namo.

Pirmadienį Klaipėdą pasiekė dar vienas pagalbos šauksmas nuo Graikijos krantų iš laivo "Romuva".

"Jūrininkai kapitono paprašė, kad juos pakeistų. Tačiau jis juos spaudžia likti laive iki kovo 1-osios. Vyrams ten sėdėti nėra jokios prasmės, nes algų vis tiek niekas nemoka. Tačiau ir jų nepaleidžia. Jie parašė pareiškimą, kad atsiųstų pamainą, bet kapitonas to dokumento neišsiunčia, vyrai jaučiasi įkaitais. Jie prašo mano pagalbos, kad kažkaip paviešinčiau šitą reikalą", – dėstė jų kolegė laivo virėja Natalija (pavardė redakcijai žinoma – A.D.), šiuo metu esanti Klaipėdoje.

Moteris tikino, kad jūrininkai iš "Romuvos" jai skambino pirmadienį ir klausė, kaip šitaip gali būti – ar jie kokie vergai? Esą panaši situacija ir kitame laive "Raguva", kuris stovi Gibraltaro prieigose. Ne ką geriau ir krante esantiems LJL darbuotojams.

"Vakar gavau oficialų raštą iš įmonės. Ten nurodyta, kad man, taip pat ir kitiems, išmokės išeitines, tai yra vidutinius tik dviejų mėnesių atlyginimus. Nors bendrovėje dirbu 20 metų. Be to, niekas nekalba apie atostoginius. Už praeitą gruodį aš jų taip ir negavau", – skundėsi Natalija.

Įspėjo apie išlaidas

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad jokių signalų Jūrininkų sąjunga iš "Romuvos" kol kas nesulaukė, tačiau yra panašių žinių iš kitų laivų, kurių įgulos irgi kelia klausimą dėl repatriacijos.

"Vyrai yra įspėti, kad iki sausio 22 d. bus atleisti, bus nutrauktos darbo sutartys su visais bankrutuojančios LJL darbuotojais. Turime žinių, jog kai kuriuos jūrininkus mėgins kalbinti, kad jie sudarytų terminuotąsias sutartis, kol laivai bus parduoti", – sakė P.Bekėža.

Esą pagal Tarptautinę jūrinę teisę, jei jūrininkai išreikš valią būti repatrijuoti, tai ir privaloma padaryti. Tačiau šiuo atveju niekas nesiskubina.

"Po sausio 22 d., jei jūrininkas nepasirašys terminuotosios sutarties, jis galės palikti laivą, ir niekas neturės teisės jo sulaikyti. Ir jam jau neturėtų rūpėti laivo gyvybingumo palaikymas ar jo saugumas. Tuo turi pasirūpinti bankroto administratorius", – pabrėžė P.Bekėža.

Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko, sutartį nutraukusių jūrininkų sugrąžinimu namo ir kelionės išlaidomis turi pasirūpinti bankroto administratorius.

Jei jis to nepadarys, tuomet pagal Prekybinės laivybos įstatymą tuo turi užsiimti Užsienio reikalų ministerija.

"Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje, kuris vyko dar prieš Kalėdas, tai jiems išsakiau. Ir tuo jie turėtų pradėti rūpintis jau dabar. Mano žiniomis, dauguma jūrininkų kelia klausimą dėl repatriacijos ir tik pavieniai ketina sudaryti naujas sutartis", – tikino P.Bekėža.

Laukia atleidimo procedūra

Praeitų metų gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas bendrovei LJL iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirtas vilnietis Dalius Volskis.

Per dvi savaites teismo nutartis įsigaliojo, ir gruodžio 30 d. Klaipėdos teritorinė darbo birža gavo pranešimą apie numatomą 182 LJL darbuotojų atleidimą dėl įmonės bankroto.

Paskutinę 2015 metų dieną Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai susitiko su bankroto administratoriumi ir įspėtais apie atleidimą iš darbo darbuotojais.

Susitikimo metu esą buvo suteiktos informavimo ir konsultavimo paslaugos, siekiant supažindinti su registracijos Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje tvarka ir sąlygomis, darbo biržos paslaugomis, situacija darbo rinkoje, darbo paieškos bei įsidarbinimo galimybėmis.

Prašo supratimo

LJL bankroto administratorius D.Volskis patvirtino, kad dalis bendrovės jūrininkų nesutinka pratęsti siūlomų sutarčių ir toliau likti laivuose, kol juos pavyks parduoti.

Paklaustas, ką ketina daryti, jei tų žmonių, kurie sutiktų pasirašyti naujas sutartis, nepakaks formuojant naujas įgulas, D.Volskis sakė, jog tai labai jautrus socialinis klausimas.

"Suprantu, kad jie visi gali norėti grįžti į Lietuvą. Tokiu atveju tai nemažai gali kainuoti ir valstybei, ir įmonei. Tačiau tie, kurie sutiks pasilikti laivuose ir sudarys naujas darbo sutartis, tikrai gaus algas. Bankroto įstatymo aš pakeisti negaliu, jo rėmai – aiškūs. Manau, kad kreditoriai skirs pinigų tiems, kurie saugos bendrovės turtą, ir jiems už tai bus sumokėta", – tikino D.Volskis.

O esą tiems, kurie nuspręs grįžti į Lietuvą, teks laukti, kol dalis algų bus sumokėta iš Garantinio fondo ar kol bus parduoti laivai ir tada sugrąžinta likusi skola. Pasak D.Volskio, "tokios žaidimo taisyklės".

"Darome viską, ką galime. Norime išsiaiškinti, kas ketina likti laivuose, suformuoti įgulas ir užtikrinti jų finansavimą. Tai – svarbiausi darbai, kuriuos dabar dirbame", – pabrėžė D.Volskis.

Liūdnoji LJL statistika

2015 m. spalio 31 d. duomenimis, LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis – 24 mln. eurų. Tuo metu įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, o darbuotojams skolos siekė 1,5 mln. eurų.

2015-ųjų lapkričio 27 d. LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas jo valdomai bendrovei iškelti bankroto bylą. Kompanija yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir negalės jų vykdyti ateityje. Esą LJL veikla per pastaruosius trejus metus buvo nuostolinga, perspektyvų situacijai pagerėti nėra, nes patiriamos sąnaudos viršija gaunamas pajamas.

2012 m. įmonė patyrė 16,4 mln. litų nuostolių, 2013 metais – 41 mln. litų, pernai – 21,8 mln. litų nuostolį. Bendras nuostolis per trejus metus sudaro 79,38 mln. litų.

Beveik visą LJL turtą sudaro laivai, kurių vertė gali sumažėti 2–3 kartus, trys iš penkių įmonės laivų yra areštuoti, iš kurių du užsienio uostuose, todėl naudojimasis ir disponavimas jais yra apribotas.

Per vienus metus LJL gautinos pajamos sudarė 291 tūkst. eurų, todėl atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi SEB banku bendrovė nepajėgi.

Visas LJL pagrindinis ūkinėje komercinėje veikloje naudojamas turtas – laivai yra įkeisti: keturi – "Voruta", "Romuva", "Deltuva", "Raguva" – įkeisti SEB banko naudai, o laivas "Venta" – bendrovių "Lietuvos geležinkeliai" ir "Smiltynės perkėla" naudai. Joms bendrai atsakovė skolinga 16 mln. eurų.