Bendrovės neaudituotas grynasis pelnas smuko 30,2 proc. iki 34,2 mln. eurų (49 mln. eurų), tuo metu pajamos augo 14 proc. iki 431,1 mln. eurų (378,3 mln. eurų), penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“.
Bendrovės teigimu, koreguotas EBITDA 2025-aisiais buvo 11,6 proc. didesnis nei užpernai – 53 mln. eurų (47,6 mln. eurų), o koreguotas pelnas – 37,7 mln. eurų, arba 10 proc. daugiau (34,3 mln. eurų).
„Ligrid“ pajamos už papildomas paslaugas didėjo 29 proc. iki 180,2 mln. eurų – jas didino aukštesnė šių paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos.
Be to, perdavus daugiau elektros, „Litgrid“ gavo 5,7 proc. daugiau disbalanso ir balansavimo pajamų – 108,7 mln. eurų.
„Litgrid“ pernai investavo 166,3 mln. eurų – 22,2 proc. mažiau nei užpernai (213,7 mln. eurų). Į perdavimo tinklo rekonstrukciją, plėtrą bei priežiūrą nukreipta 65 proc. visų investicijų, likusi suma investuota į strateginius projektus.
Pernai šalies poreikiams perduota 9,18 teravatvalandės (TWh) elektros – 3,5 proc. mažiau nei 2024 metais, o tai lėmė augantis prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičius.
Elektros suvartojimas augo 2 proc. iki 11,73 procento.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas buvo atitinkamai 97,38 proc. ir 100 proc. (Lenkijos kryptimi). Didžiausią įtaką „Nord Balt“ prieinamumui turėjo atlikti planiniai kasmetiniai darbai, o „LitPol Link“ – planiniai darbai ir balansavimo rezervų apimtys.
„Litgrid“ pernai gavo 99,7 mln. eurų perkrovų pajamų.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų priklauso valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Epso-G“.
Naujausi komentarai