Pasak tarnybos, planuodamas kelionę, vyras elektroniniu paštu pasiteiravo, ar galėtų vykti maršrutu Klaipėda–Ryga būdamas vežimėlyje. Bendrovė jam atsakė, kad transporto priemonių, kurios būtų pritaikytos asmenims su judėjimo negalia, šiam maršrutui jie neturi.
Vyras taip pat teiravosi, ar būtų galima iš anksto informuoti vežėją apie jo poreikius ir konkrečiam reisui suteikti pritaikytą autobusą. Vis dėlto bendrovė jokių alternatyvų nepasiūlė.
Tarnybai pradėjus tyrimą, „Lux Express“, aiškindama situaciją, rėmėsi Europos parlamento ir Tarybos reglamentu, esą numatančiu galimybę atsisakyti parduoti bilietą, jei dėl transporto priemonės konstrukcijos asmens su negalia vežimas fiziškai neįmanomas arba nesaugus.
Savo ruožtu lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad bendrovė nepagrindė, jog keleivio su negalia vežimas būtų išties neįmanomas ar nesaugus, tad paslaugos nesuteikimas šiuo atveju nėra pateisinamas.
„Priešingai, teisės aktai įpareigoja paslaugų teikėjus ne tik laikytis prieinamumo reikalavimų, bet ir užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai bendrųjų prieinamumo priemonių nepakanka, būtina įvertinti situaciją bei ieškoti individualaus sprendimo“, – pranešime cituojama kontrolierė.
Pasak B. Sabatauskaitės, tokiais atvejais paslaugų teikėjai turėtų pasiteirauti, kokia pagalba žmogui yra reikalinga, ir pagal galimybes pasiūlyti išeitį. Kadangi bendrovė to nepadarė, tarnyba konstatavo, kad „Lux Express Lithuania“ diskriminavo žmogų dėl negalios.
Tarnyba bendrovę paragino imtis aktyvių veiksmų gerinant prieinamumą: diegti techninius ir organizacinius sprendimus, kad žmonės su negalia galėtų saugiai ir kuo savarankiškiau keliauti autobusais.
Taip pat rekomenduota paskelbti informaciją, kur ir kokiu būdu žmonės su negalia galėtų kreiptis dėl bilietų kelionėms įsigijimo, parengti tvarką, kaip, priklausomai nuo žmonių negalios, turėtų būti įvertintos individualios aplinkybės ir galimybės tinkamai pritaikyti paslaugas.
Naujausi komentarai