„Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė priekaištų dėl elektrifikavimo konkurso kainos

Susisiekimo ministerija pareiškė, kad „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai užvilkino ir pabrangino geležinkelio ruožų elektrifikavimo projektą, o konkurso laimėjusios Ispanijos bendrovės reputacija kelia abejonių.

 

 

Tai rašoma pirmadienį paviešintoje ministerijos atlikto vidaus audito santraukoje.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad visa audito ataskaita dėl 360 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo konkurso bus paviešinta, gavus „Lietuvos geležinkelių“ nuomonę dėl konfidencialumo.

„Penktadienį informavome „Lietuvos geležinkelius“, kad esant dideliam visuomenės susidomėjimui šiuo vidaus auditu, ketiname paviešinti audito ataskaitą. Bendrovės paprašėme nurodyti, ar audito ataskaitoje yra konfidencialios informacijos, kartu nurodant argumentus ir motyvus“, – pranešime spaudai teigė ministras J. Narkevičius.

Paviešinti ataskaitą neseniai paragino ir premjeras Saulius Skvernelis.

Įžvelgiame riziką dėl pirkimo sutarties įvykdymo laiku ir tinkamai, įsigijus projektavimo paslaugas ir rangos darbus iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, kurio atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad bendrovė niekada neprieštaravo audito viešinimui, o konfidencialumo žymą ant ataskaitos ministerija uždėjo savo iniciatyva.

Priekaištai – dėl rangovo reputacijos

Elektrifikavimo konkurso audito medžiagoje atvirai abejojama konkursą laimėjusio rangovės – Ispanijos bendrovės „Elecnor“ reputacija.

„Įžvelgiame riziką dėl pirkimo sutarties įvykdymo laiku ir tinkamai, įsigijus projektavimo paslaugas ir rangos darbus iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, kurio atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma audito medžiagoje.

Ispanijos Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisija dėl kartelinių susitarimų perkant medžiagas „Elecnor“ yra skyrusi 20,35 mln. eurų baudą.

Finansinių sankcijų už dalyvavimą kartelyje susilaukė ir kitos žinomos įmonės – „Siemens“ (16,8 mln. eurų), „Elecnor“ partnerė „Inabensa“ (11,56 mln. eurų), Prancūzijos „Alstom“ (8,83 mln. eurų). Komisijos sprendimas dar neįsiteisėjęs, jis yra apskųstas teismui.

Žiniasklaidoje skelbta, kad baudą minėtoje kartelio byloje yra gavusi ir antrą vietą geležinkelio elektrifikavimo konkurse užėmusi bendrovė „Cobra“ – jai skirta didžiausia – 27,2 mln. eurų bauda.

Anot ministerijos, turėtų būti sustiprinta sutarties vykdymo kontrolė projektavimo etape, kad būtų laiku užbaigtas techninis projektas, tuomet tiekėjo bankroto atveju būtų galima pirkti rangos darbus pagal jau parengtą projektą.

Tuo metu M. Dubauskas pabrėžė, kad „Elecnor“ patikimumą yra patikrinusi vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija.

„Mes tikriname tiekėjus, ypač tokiame dideliame konkurse. Šiuo atveju kreipėmės į komisiją prie Vyriausybės, kuri neturėjo jokių priekaištų ir leido sudaryti sandorį“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Vėliau pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad bendrovei nėra aišku, kaip, anot ministerijos, ji turėjo elgtis, siekdama panaikinti abejones dėl „Elecnor“ reputacijos. Be to, įmonė pabrėžė, jog kol nėra teismo sprendimų, tol nėra pagrindo „Elecnor“ pašalinti iš pirkimo.

„Dėl nekaltumo prezumpcijos nesant teismo sprendimų nėra teisinio pagrindo pašalinti tiekėjo iš pirkimo, net jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas ir būtų įtvirtintas pirkimo sąlygose“, – teigė „Lietuvos geležinkeliai“.

Pasak įmonės, „Elecnor“ kompetencija nekelia klausimų – ispanai net koronaviruso aplinkybėmis teikia visas paslaugas pagal grafiką ir jau spėjo pasiekti reikšmingą progresą projektavimo etape.

Kritika dėl kainos

„Lietuvos geležinkeliams“ taip pat priekaištaujama dėl elektrifikavimo projekto kainos.

Ministerija teigia, kad antrą vietą užėmusios bendrovės „Cobra“ pasiūlymas buvo apie 40 mln. eurų pigesnis ir nors „Lietuvos geležinkeliai“ jos pasiūlymo pranašumą įvertino per visą infrastruktūros gyvavimo laikotarpį, tačiau pirkimo dokumentuose šis kriterijus nebuvo įvardintas.

Santraukoje teigiama, kad „pirkimo objekto sustambinimas, pirkimo dokumentuose nustatyti užaukštinti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai (...) užkirto kelią tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms dalyvauti pirkime“.

Dokumente nurodoma, kad iš konkursu susidomėjusių 57 tiekėjų paraiškas pateikė tik septyni, iš kurių pirminius pasiūlymus pateikė keturi, o atnaujintus ir galutinius tik du.

„Derybų metu sutarties sąlygose atlikta apie 60 pakeitimų (supaprastinimų), kas turėjo sumažinti pasiūlymų kainą, o ne padidinti ją 40 mln. eurų („Elecnor“ atveju)“, – rašoma santraukoje.

Tuo pat metu ministerija perspėjo, kad projektas atsilieka nuo terminų, dėl ko kyla rizika nepanaudoti Europos Sąjungos lėšų.

„Lietuvos geležinkeliai“: darbai įsigyti pigiau

„Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą yra gynę savo sprendimą neskaidyti pirkimo į kelias dalis.

Bendrovė pirmadienį teigė, kad, palyginti su kitais projektais Europoje, projektas Lietuvoje yra apie 20 proc. pigesnis.

„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad pirkimo skaidymas būtų neefektyvus ir dirbtinis, nes traukos pastočių projektuotojai yra iš esmės ir jų gamintojai, kas reiškia, kad būtų suprojektuoti vienintelės įmonės gaminiai ir perkami be konkurencijos.

Įmonė taip pat tvirtina, jog elektrifikavimo projektas atsipirks per beveik 25 metus.

Anksčiau šį mėnesį bendrovė teigė, kad sprendimas apjungti Vilniaus mazgo ir Kaišiadorių-Klaipėdos ruožo elektrifikavimą į vieną projektą buvo teisingas ir leido darbus įsigyti penktadaliu pigiau nei tokie projektai kainuoja kitose Europos šalyse.

Bendrovė pažymi, kad elektrifikavus tik dalį koridoriaus, tai nebūtų patrauklu operatoriams, be to, ruožų priežiūra kainuotų brangiau.

Savo ruožtu J. Narkevičius pranešė, kad audito medžiaga yra perduota prokurorams ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai. Ministras tvirtino, kad už nuostolius atsakingi asmenys „turės atsakyti“.

Valdybos pirmininkas Romas Švedas BNS šį mėnesį teigė, kad valdyba audito medžiagą vertins rimtai, tačiau nekomentavo, ar auditas gali turėti įtakos sprendžiant dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities.

M. Bartušką „Lietuvos geležinkelių“ vadovu paskyrė R. Švedo pirmininkaujama valdyba, o ją 2016-ųjų pabaigoje suformavo buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak J. Narkevičiaus, antras audito etapas, paties konkurso vertinimas, vyksta toliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių