Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.
„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo ir klastojimo atvejų“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.
„Mano manymu, priežiūros turbūt ypatingai vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“.
D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.
„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – BNS teigė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.
„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.
„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.
Energetikos rinkos reguliuotojas neplaninio GIPL statybos tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
Naujausi komentarai