„Mes baigėme šią savaitę tą darbą pagrindinį ir šiuo metu vyksta Strateginio komiteto posėdis. Suma, kaip minėjau, yra 350 mln. eurų su pažangos priemonėmis, investicijomis. (...) Tai yra nemažai“, – ketvirtadienį Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje sakė V. Kondratovičius.
Taip jis kalbėjo buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės paklaustas, kiek lėšų VRM kitų metų valstybės biudžete prašytų papildomai numatyti pareigūnų darbo užmokesčio didinimui ir kitoms skatinimo priemonėms.
Pasak V. Kondratovičiaus, vien darbo užmokesčio fondui padidinti reikėtų apie 70 mln. eurų. Jeigu būtų siekiama kitąmet pareigūnų algas didinti 5 proc., tam papildomai reikėtų 25 mln. eurų, 7 proc. – 35 mln. eurų.
„Čia yra ambicijos tokios, kurios, manau, (...) ženkliai paskatintų ir pamotyvuotų pareigūnus finansiškai. Aišku, reikia dar pridėti Finansų ministerijos (pavaldume esančią – BNS) muitinę, Teisingumo ministerijos Vidaus statuto tarnautojus ir taip toliau“, – nurodė ministras.
„Aišku, poreikis yra nemažas, ir daugiausia galbūt mane neramina mūsų statutinių pareigūnų materialinės bazės modernizavimas, naujų technologijų atsiradimas, susidėvėjusio turto (...) atnaujinimas“, – pažymėjo V. Kondratovičius.
Jo žodžiais, pareigūnų atlyginimų, skatinimo priemonių, socialinių garantijų eilutėse VRM turi „pakankamą deficitą“, todėl išlaidų prognozė „atrodo įspūdingai“.
„Kiekviena tarnyba turi savo iššūkius, jie šiandien dėliojasi ant popieriaus lapo arba „Excel“ lentelėje ir artimiausiu metu, per gegužę, keliaus į derybas pagal sukurtą schemą“, – nurodė ministras.
2026-ųjų valstybės biudžete pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti skirta 27,4 mln. eurų. Savo ruožtu, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos atrado dar per 11 mln. eurų resursų, taip užmokesčio fondą padidinant iš viso apie 39 mln. eurų.
V. Kondratovičiaus duomenimis, tai leido pareigūnų atlyginimų fondui augti 6,2 proc., lyginant su 2025 metais.
Čia yra ambicijos tokios, kurios, manau, (...) ženkliai paskatintų ir pamotyvuotų pareigūnus finansiškai.
Svarsto įvesti penkmečio išmokas, suvienodinti sveikatos reikalavimus
Anot vidaus reikalų ministro, „labai rimtai“ svarstoma grįžti prie tų grupių pareigūnų, kurios šiemet didelių pokyčių nepajuto.
„Kalbame apie 4–10 kategorijų statutinius pareigūnus. Kokie tai būtų procentai? Manau, neturėtų būti standartiniai kilimo procentai, bet galvojame kažkur apie 5 procentus. Vienos tos grupės pakėlimas visiems statutiniams pareigūnams gali kainuoti apie 30 mln. eurų, tai nėra maži pinigai“, – sakė V. Kondratovičius.
„Jeigu norime kalbėti apie valstybės pensijos sistemos sukūrimą, apie etapines arba penkmečio išmokas, trumpalaikes skatinimo priemones, tai 10 mln. eurų“, – teigė jis.
Ministras taip pat akcentavo, kad VRM atsakinga ir už valstybės tarnautojų atlyginimus.
„Šiandien matome, kad statutinių pareigūnų minimalus koeficientų lygis yra žymiai didesnis negu valstybės tarnautojų, kurių apie 6–7 tūkst., kurie (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – BNS), teismuose, teisėjų padėjėjai, jų koeficientai yra labai žemi“, – pažymėjo V. Kondratovičius.
„Tam, kad pakeltume dirbančiųjų valstybės tarnyboje mažesnius koeficientus iki mažiausių statutinių pareigūnų koeficientų, kitų metų poreikis būtų apie 25 mln. eurų“, – nurodė ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad 30 proc. kursantų netampa pareigūnais dėl sveikatos normų, apie tai diskutuojama su medikais, Sveikatos apsaugos ministerija.
„Normos liko, deja, reikia pripažinti, kad mūsų jaunimo sveikata ne visada atitinka tas normas. Galvojame jas suvienodinti su krašto apsaugos sistemos normomis, nes dažnai būna, kad krašto apsaugai tinka, VRM netinka“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
„Eliminuoti priežastis, manau, reikėtų nuo darželio, ir žiūrėti, kodėl taip atsitinka“, – pridūrė jis.
Profsąjunga: 300 eurų išmoka už stažą skaldo pareigūnus
Kaip rašė BNS, pakeitus Vidaus tarnybos statutą, nuo šių metų 25 metus ar ilgiau ištarnavusiems, taip pat teisę į valstybinę pensiją įgijusiems pareigūnams kas mėnesį mokama 300 eurų kompensacija už ilgalaikę tarnybą.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkės Inetos Kursevičienės teigimu, apie 14,7 tūkst. statutinių pareigūnų bendruomenėje dėl to ir kitų socialinių garantijų stygiaus „nuotaikos yra nekokios“.
„Tas vyresniųjų pareigūnų vertinimas 300 eurų, deja, ką ir prognozavome, įvedė tarp pareigūnų tam tikrą susiskaldymą. Tie, kurie kelintus metus vis laukia ir laukia savo atlyginimo padidėjimo, jo negauna, ir tai yra apie 60–70 proc. žmonių. Netektys, išėjimai toliau tęsiasi, ir pareigūnai migruoja tarp tarnybų“, – sakė I. Kursevičienė.
Pasak jos, tarnybą palieka negaunantieji 300 eurų papildomos išmokos, butpinigių.
I. Kursevičienė pripažino, kad 1 tūkst. eurų ar mažiau uždirbantieji pareigūnai algų kilimą pajuto, bet didžiajai daliai atlyginimai kilo apie 25 eurus „ant popieriaus“: „Tai ne tie pinigai, kurių buvo tikėtasi.“
Savo ruožtu, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas Artūras Talandzevičius pažymėjo, kad vienas pagrindinių iššūkių yra etatų skaičius ir ugniagesių finansavimas pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą.
„Gyvuojame pakankamai sunkiai, nes priešgaisrinės saugos standartas yra neužtikrinamas. Vyriausybės nutarimas yra, jis reglamentuoja pareigūnų kiekį ir finansavimas būtų gerai, kad būtų tam kiekiui, kurį reglamentuoja priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas“, – kalbėjo A. Talandzevičius.
Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas sakė, kad pasieniečiams dabar svarbiausia didesnė kompensacija už tarnyboje ir vykstant į darbo vietą sunaudojamus degalus.
„Mes dar 2023 metais kreipėmės dėl bent 10 centų įkainio padidinimo. Šiandien, ko gero, koks 14 centų įkainis kompensuotų tai, kas iš tikrųjų išleidžiama. (...) Dabar padidėjusi degalų kaina tiesiog valgo tavo esamą darbo užmokestį“, – nurodė J. Amelinas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa šaknis įleidusiu blogu dalyku vadino taupymą iš vidinių resursų, raginamas statutinėms tarnyboms skirti fiksuotą valstybės biudžeto dalį.
„Reikėtų sugrįžti svarstyti klausimą prie biudžeto procento. Taip, jis iškyla, numiršta, tai teisinių dalykų trūksta. Gal kažkiek išsispręstų ta problema“, – sakė R. Liepa.
Panašią idėją pernai jau kėlė Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, raginęs vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kaip finansuojama krašto apsauga.
2026 metų valstybės biudžete visai vidaus reikalų sistemai skirta 1,07 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai