„Mortos“ duonos skandalas: pažeidimai akivaizdūs, bet duona lieka prekyboje

Mėnesį prekiavo be suvaržymų

Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad „Lietuvos kepėjo“ melą atskleidė iniciatyvus sveikos gyvensenos šalininkas Evaldas, kuriam gražiai lietuviškai pavadinta, bet Latvijoje kepama duona „Morta“ pasirodė per saldi. Pagalvojęs, kad etiketėje nurodomas cukrų kiekis gerokai skiriasi nuo pojūčio, jis lapkritį kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos institutą dėl šios duonos tyrimo.

„Lietuvos kepėjas“ produkto maistingumo deklaracijoje nurodo, kad 100 g produkto yra 3,32 g cukrų. Laboratorijos atlikto tyrimo atsakymuose pateikta, kad šis rodiklis iš tiesų yra keturis kartus didesnis. Cukrų rasta 13,2 g./100 g.

Skaitytojo nuotr.

Evaldas nedelsiant kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Ji atliko neplaninį patikrinimą. Paaiškėjus, kad minėta „Mortos“ duona kepama Latvijoje, kaip portalui kauno.diena.lt nurodė VMVT, dėl informacijos kreipėsi į Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybą. Pasigirdo kalbos, kad VMVT galimai dangsto „Lietuvos kepėją“, nes tokie tyrimai gali užtrukti dieną ar dvi, bet ne mėnesį. Tyrimo rezultatai VMVT pasiekė tik praėjusią savaitę.

„Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos informacijoje teigiama, kad produkto maistinė vertė buvo apskaičiuota skaitmeniniu būdu, naudojant žaliavų specifikacijas. Nustatyta, kad dėl fermentacijos ir terminio apdorojimo gali būti neteisingai nurodytas cukrų kiekis. Produkto „Morta su raugu ir visu grūdo dalimi“ mėginiai buvo pateikti maistinei ir energetinei vertei analizei, o rezultatai parodė, kad angliavandenių kiekis neviršija leistinų ribų, o cukrų kiekis yra padidintas. Duonos gamintojas tobulins savo technologinį procesą ir atitinkamai pakoreguos produkto ženklinimą“, – žadėjo VMVT.

Bet kuriuo atveju laimės klientai, nes melas buvo išaiškintas ir tikiuosi institucijos akyliau stebės šį nesąžiningą gamintoją.

Cukrų kiekį VMVT portalui kauno.diena.lt nurodė tik po pakartotinės užklausos: „Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė laboratorinio tyrimo protokolą, kuriame nurodoma, kad nustatytas cukrų kiekis – 14,7 g/100g produkto“. Tai dar daugiau nei rasta tiriant anksčiau.

VMVT taip pat pridūrė, kad „siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl maistingumo deklaracijoje nurodyto cukrų kiekio, VMVT Kauno apygardos priežiūros skyrius įpareigojo produkto pardavėją „Lietuvos kepėją“ ne vėliau kaip per septynias dienas užtikrinti, kad į rinką tiekiamas aukščiau nurodytas maisto produktas būtų paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka“, o „iki bus produktas paženklintas teisės nustatyta tvarka – prekybos tinkluose, pirkėjams matomoje vietoje pateikti informaciją apie pakoreguotą maistingumo deklaraciją“. Praėjusią savaitę tai dar nebuvo padaryta.

Pavojus sveikatai

VMVT pateiktame atsakyme taip pat leidžiama suprasti, kad „cukrus duonoje nelaikomas žalingu produktu“, tačiau naujausi sveikatos moksliniai tyrimai šiuo metu nurodo didžiulę žalą, kurią cukrus daro žmogaus organizmui, didindamas 2 tipo diabeto ir širdies ligų riziką, sukeldamas uždegiminius procesus, jau nebekalbant apie akivaizdžias pasekmes, kaip nutukimas, neigiamas poveikis širdžiai, kraujagyslėms ir žala imuninei sistemai.

Žinia apie tikrą cukrų kiekį „Mortos“ duonoje pašiurpino diabetu sergančius žmones, kurie skaičiuoja valgomuose produktuose esančių angliavandenių ir cukrų kiekį. Toks ryškus etiketėje ir realybėje esančių skaičių neatitikimas gali sukelti tiesioginių skaudžių pasekmių jų sveikatai.

Vien tik bendras angliavandenių kiekis nenusako produkto maistingumo ir vertės. Svarbus rodiklis yra cukrų kiekis, kurie yra paprastieji, greitai įsisavinami angliavandeniai, o taip pat svarbu žinoti kompleksinių angliavandenių kiekį. Ilgos angliavandenių grandinės yra lėčiau virškinamos, lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje, suteikia ilgalaikę energiją ir yra palankesnės sveikatai.

Pagal tai produktai skirstomi į tam tikras kategorijas, nurodyti maistinių verčių dydžiai gali lemti, produktas bus įsigytas ar ne, atsidurs jis tam tikrų įstaigų, perkančių urmu, pavyzdžiui, vaikų darželių, ligoninių, pirkinių krepšeliuose ar ne.

Lietuvoje yra buvę atvejų, kai maisto produktai buvo greituoju būdu išimami iš prekybos. Šįkart duona leista prekiauti be apribojimų.

Vadina melagiais

Dėl komentaro po Latvijos VMVT tyrimo rezultatų kreipėmės į „Lietuvos kepėją“. Teiravomės, kaip vertina rezultatus, kaip vertina Lietuvos VMVT įpareigojimą ne vėliau kaip per septynias dienas užtikrinti, kad į rinką tiekiamas aukščiau nurodytas maisto produktas būtų paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka.

„Lietuvos kepėjo“ taip pat teiravomės, ar iš VMVT gavo tokį nurodymą, ar gavo minėto tyrimo rezultatus, ar planuoja įgyvendinti nurodymus. Atsakymų „Lietuvos kepėjas“ kol kas nepakeitė.

Prieš mėnesį VMVT pradėjus tyrimą „Lietuvos kepėjo“ įmonės teiravomės, kaip įmonė vertina vartotojo paviešintą informaciją apie „Mortos“ duonos energetines vertes. Klausėme, kaip paaiškintų, kodėl neatitinka ant etiketės deklaruojama produkto sudėtis ir laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatai.

Tada bendrovės atstovai teigė, kad cukrų kiekio padidėjimas duonoje yra neva natūralus procesas.

„Duonos gamybos procesas yra technologiškai sudėtingas, jo metu gaminį arba jo sudėtines dalis gali paveikti įvairūs biocheminiai procesai. „Morta“ duona gaminama fermentuojant (plikinant, rauginant) tešlos pusgaminius. Fermentacijos proceso metu dalyvaujantys mikroorganizmai gali skaidyti sudėtingus angliavandenius (tokius kaip krakmolai ar polisacharidai) į paprastesnius cukrus. Šie paprastesni cukrūs susidaro natūraliai fermentacijos proceso metu ir gali likti galutiniame produkte. Todėl, net jei pradinės žaliavos sudėtyje yra tik nedidelis cukraus kiekis, fermentacijos procesas gali padidinti matuojamą cukraus kiekį galutiniame produkte. Dėl to ištirtas laboratorijoje cukraus kiekis gali būti didesnis, lyginant su apskaičiuotomis priešfermentacinėmis maistingosiomis vertėmis, kurios šiuo atveju ir naudojamos ženklinimo etiketėje“, – atsiųstame atsakyme teigė bendrovės atstovai.

Panašu, kad valstybinės institucijos užmerkia į tai akis tiesiogiai skatindamos tokį nesąžiningą konkuravimo būdą ir klientų apgaudinėjimą.

Žurnalistų kalbinti duonos gaminių rinkos ekspertai, teigia, kad „Lietuvos kepėjas“ meluoja. Fermentacijos proceso metu, tam tikromis sąlygomis, cukrų kiekis išties gali padidėti, bet toks padidėjimas būna trumpalaikis ir nežymus. Cukrų kiekis negali didėti keliais kartais.

„Cukrus – vienas populiariausių skonio stipriklių maisto pramonėje. Jo dedama visur, kur tik norima gaminius „paskaninti“. Matyt „Lietuvos kepėjas“, žinodamas, kad žmonės cukraus privengia, paprasčiausiai tikrojo jo kiekio ženklinime nenurodo, norėdamas „Mortos“ produktus parodyti kaip „sveikesnius“. Panašu, kad valstybinės institucijos užmerkia į tai akis tiesiogiai skatindamos tokį nesąžiningą konkuravimo būdą ir klientų apgaudinėjimą“, – teigė dėl konkurencinės kovos prisistatyti nenorėjęs rinkos ekspertas.

Paprašius įvertinti „Lietuvos kepėjo“ atsakymą apie tai, „kad cukraus kiekis fermentacijos metu padidėja“, ekspertas nusišypsojo. „Net ir vaikai mokykloje išmoksta, kad mielių maistas – cukrus, ir jį rūgimo metu mielės skaido bei sunaudoja, paversdamos anglies dioksidu (CO₂), kuris kelia tešlą. Kitas „šalutinis skaidymo produktas – etanolis, kuris kepant išgaruoja. Miltuose esantys krakmolai fermentų veikiami gali skilti į paprastesnius cukrus, tačiau šis „naujai atsirandantis“ cukrus taip pat yra nuolat vartojamas mielių, todėl bendras laisvų cukrų kiekis fermentacijos metu vis tiek linkęs mažėti. Vienintelis atsakymas, kodėl tiek daug cukraus „Mortos“ duonoje – ji yra rauginama trumpiau, nei buvo numatyta technologiniuose procesuose ir mielės nespėja to cukraus „suvalgyti“. Bet kuriuo atveju, etiketėse pateikiama galutinio produkto sudėtis, t.y. matuojama jau iškeptos duonos galutinis cukraus kiekis, todėl visi „Lietuvos kepėjo“ pateikti komentarai – grynas melas“, – teigė ekspertas.

Kito duonos gamintojų atstovas pasidalijo mintimis, kaip toliau elgsis „Mortos“ gamintojas: „Net neabejoju, kad „Lietuvos kepėjas“ šiuo metu tiria ar artimiausiu metu tirs kitų Lietuvos kepyklų duonas, bandydamas parodyti, kad jie ne vieni sukčiauja. Galiu tik palinkėti sėkmės. Bet kuriuo atveju laimės klientai, nes melas buvo išaiškintas ir tikiuosi institucijos akyliau stebės šį nesąžiningą gamintoją“, – samprotavo pašnekovas.

Portalo kauno.diena.lt kalbinti kepyklų atstovai negailėjo „Lietuvos kepėjui“ kritikos ir dėl verslo modelio. Bendrovė įvardijama kaip „agresyviausias rinkos dalyvis, kuriam nesvarbu priemonės tikslui pasiekti, svarbiausia – pelnas“. „Ši bendrovė privedė prie bankroto ne vieną duonos gamintoją, o Latvijoje jų „dėka“ praktiškai neliko smulkių duonos kepėjų“, – teigė vienas pašnekovų.

Esame prašę ir VMVT įvertinti „Lietuvos kepėjo“ pateiktus atsakymus, tačiau tarnyba tuomet teigė, kad laukia tyrimo pabaigos.