„Bolt“ skelbia, kad beveik trečdalį pavežėjų Vilniuje sudaro užsieniečiai: 11 proc. – ukrainiečių, kiti – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Jau kurį laiką dalis gyventojų piktinasi tik rusiškai susišnekėti galinčiais pavežėjais.

„Gana ilgai dirbau Izraelyje, ten tokių pavežėjų iš viso nėra. O yra taksi agregatoriai, kurie kalba tomis kalbomis, kuriomis reikia paslaugas suteikti kokybiškai“, – teigė vilnietis Dainius.

Pašnekovas sako, kad pats galintis bendrauti keliomis kalbomis, bet nesuspratimų išvengti nepavyksta atžaloms.

„Buvo atvejis, kai rusiškai nekalbantis mano sūnus nesusikalbėjo su vairuotoju. Jis sakė, kad tik trumpam išlipa, tuoj grįš. Taksi paliko kuprinę, bet vairuotojas nuvažiavo. Įvyko nesusipratimas. Neabejoju, kad teikiant tokias paslaugas reikia mokėti valstybinę kalbą“ – samprotavo vilnietis Dainius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad pavežėjai turėtų kalbėti lietuviškai, mano ir dalis Seimo narių.

„Keleiviui, nemokančiam kitos kalbos, sunku susiorientuoti. Buvo atvejis, kai žmogui staiga prireikė medicininės pagalbos, bet niekaip negalėjo susikalbėti“, – komentavo Seimo narys Raimundas Lopata.

Keleiviui, nemokančiam kitos kalbos, sunku susiorientuoti. Buvo atvejis, kai žmogui staiga prireikė medicininės pagalbos, bet niekaip negalėjo susikalbėti.

 

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikina, kad vartotojo teisės čia nepažeidžiamos, mat keleivis dėl vairuotojo tautybės programėlėje įspėjamas iš anksto. Turi teisę paslaugos atsisakyti ir pasirinkti kitą vairuotoją. Klientų aptarnavimą lietuvių kalba turėtų užtikrinti Valstybinės kalbos įstatymas.

„Aiškiai nusakoma, kad jei tu tiesiogiai dirbi su klientu ir su juo bendrauji, informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba. Ir Konstitucija nusako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Mes neturime dvikalbystės“, – sakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

„Mes kaip įmonė galime spręsti pagal mūsų klientų atsiliepimus ar skundus. Lietuvoje kiekvieną mėnesį vyksta milijonai kelionių. 99 proc. jų praeina be jokių incidentų“, – komentavo „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Reikalavimas kalbėti lietuviškai kol kas taikomas tik taksi įmonėse dirbantiems vairuotojams. Norint gauti pavežėjo licenciją, lietuvių kalba nebūtina. Tad teisiškai nei vairuotojai, nei pavežėjimo platformos nieko nepažeidžia.

„Mes turime 1995 metų Valstybinės kalbos įstatymą. Tai – senas įstatymas, kurio per visus tuos metus nepavyko nei pakeisti, nei patobulinti“, – konstatavo D. Asanavičiūtė.

Anot R. Lopatos, priėmus pataisas esą būtų galima ir iš pavežėjų reikalauti su keleiviais bendrauti lietuviškai. Kad spragų įstatyme neliks, tikisi ir Valstybinė kalbos inspekcija.

„Tai įpareigotų įgyti bent elementarias lietuvių kalbos žinias“, – sakė R. Lopata.

Panašias pataisas Seime buvo bandoma inicijuoti ir prieš keletą metų, bet viskas baigėsi niekuo.

„Jie neturėtų galvoti, kad nereikia tobulėti, kad nėra stimulo mokytis lietuvių kalbos. Tad manyčiau, jog tie, kurie savo ateitį nori sieti su Lietuva, turėtų mokytis lietuvių kalbos“, – sakė pašnekovas.

Jie neturėtų galvoti, kad nereikia tobulėti, kad nėra stimulo mokytis lietuvių kalbos.

 

„Būtų gerai, kad kalbėtų lietuviškai, bet nebūtinai. Juk dabar mes puikiai mokame angliškai“, –  porino užkalbinta praeivė.

Tikimasi, kad diskusijas dėl nesusikalbėjimo užgesins naujas reikalavimas užsieniečiams „Bolt“  vairuotojams. Pastarieji turės pateikti anglų kalbos žinių sertifikatą.

„Manome, kad anglų kalba yra toks kompromisinis variantas. Vis dėlto esame moderni Europos valstybė. Dauguma piliečių, ypač sostinėje, kalba anglų kalba, kuri yra universalesnė ir lengviau išmokstama“, – savo nuomonę išsakė A. Pacevičius.

Esą gyvenimą keleiviams turėtų palengvinti ir kitos naujovės.

„Jei programėlių kalbos pasirinktos skirtingos, automatiškai verčiamos žinutės tarp keleivio ir vairuotojo. Taip pat visi vairuotojai prašomi reguliariai atsiųsti savo asmenukes, kad galėtume patikrinti, ar prie vairo sėdi tas pats asmuo, kaip nurodyta dokumentuose“, – teigė „Bolt“ vadovas.

Tiesa, dėl aptarnavimo lietuviškai, šiuo metu išimtis taikoma Ukrainos karo pabėgėliams. Kad pramoktų lietuvių kalbą, jiems numatytas dvejų metų terminas.