Vėžio diagnozė negalioja
„Šiuolaikinės onkologijos klinikos“ įkūrėjas Egidijus Žilinskas stebisi absurdiška situacija. Nors privačioje klinikoje pacientus konsultuoja aukštos kvalifikacijos gydytojai, dirbantys ir valstybinėse klinikose, o tyrimai bei gydymas atliekamas tokia pačia įranga, privačioje klinikoje išgirsta diagnozė tarsi negalioja ir pacientas vis tiek turi eiti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas specialistą, kad iš naujo būtų diagnozuota jau anksčiau patvirtinta liga. Mat privati onkologijos klinika dėl Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų nebuvo priimta į onkologijos klasterį ir nėra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sistemos dalis.
„Situacija yra kuriozinė. Ar licencija Kauno ligoninėje, ar licencija Santarose, ar licencija pas mus – ji yra identiška. Aišku, mes neatliekame sudėtingų operacijų, bet onkologų konsultacijas, antrinio lygio konsultacijas, vėžio diagnostiką ir prevenciją, specialius vėžio ir kraujo tyrimus, chemoterapinį gydymą mes galime puikiai atlikti. Tai lemia greitį, o jis gydant onkologinę ligą yra labai svarbus. Mes neprašome kažkokių milijoninių sutarčių. Mes prašome, kad galiotų sutartis, kuri buvo pasirašyta pagal teisės aktus, o teisės aktai buvo pakeisti, kad mes negalėtumėme tęsti veiklos ir padėti onkologiniams pacientams. Norint patekti į žaliąjį koridorių, kad greičiau gautum gydymą, mūsų diagnozė yra netinkama, nes nesame klasterio ir žaliojo koridoriaus nariai. Dėl to žmogus turi grįžti atgal į viešąją įstaigą. Taip eikvojami valstybės resursai, pratęsiamas pacientams itin svarbus laikas“, – teigė E. Žilinskas.
Privati klinika negali išrašyti pacientui kompensuojamo vaisto ar parašyti siuntimo, nors ir turi tam reikiamas kompetencijas. „Jeigu turėtumėme sutartį, mes galėtumėme taikyti chemoterapinį gydymą, išrašyti nemokamą preparatą, siuntimą brangiems tyrimams kaip MRT, kaip kompiuterinė tomografija. Mes, net ir turėdami kompetencijas, chemoterapijos negalime lašinti ir negalime siųsti paciento kitoms paslaugoms, nes tiesiog nesame PSDF sveikatos sistemos dalimi. Tai reiškia, diagnozavę žmogui ligą, mes negalime išsiųsti paciento nemokamai paslaugai“, – paaiškino klinikos vadovas.
Klinika laimėjo teismą
Privati onkologijos klinika norėtų dalį paslaugų kompensuoti iš PSDF – tuomet paslaugos sergantiesiems galėtų būti suteikiamos nemokamai. Pernai Valstybinė ligonių kasa klinikai suteikė 7 700 eurų, tačiau ministerijos nuostatos pasikeitė – finansavimą gauti galės tik onkologijos klasteriui priklausančios klinikos, tokios kaip Santaros, Kauno klinikos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninės. Klinika dėl nepriėmimo į onkologijos klasterį padavė SAM į teismą ir šis konstatavo, kad ministerijos nuostatos – neteisėtos. Teismo verdiktą SAM apskundė, tad kol pacientai eilėse laukia gydymo, bylinėjimosi procesas tęsis. „Neabejoju, kad maždaug porą metų visi bylinėjimaisi užsitęs. O pacientai laukia eilėse. Mes kalbame apie keletą tūkstančių eurų sutartį, apie žmonių gyvybes. Vienintelis viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas Sveikatos apsaugos ministerijos, yra pacientas. Aišku, ir gydytojas, bet tikrai ne valdiškos įstaigos nurodymai“, – sakė E. Žilinskas.
Ministerija: klinikos egzistavimas nesukuria pareigos plėsti paslaugų
Vienintelė Lietuvoje privati onkologijos klinika siekė dialogo su ministerija, tačiau, anot klinikos vadovo, SAM atsisako ieškoti taikos sprendimo. „Mes kreipėmės daugiau nei keletą kartų bandydami susitikti su ministre. Paskutinį kartą ministrė kaip ir turėjo dalyvauti susitikime, bet atvykę į ministeriją su advokatu išgirdome, kad ji visgi negalės dalyvauti ir dalyvavo viceministrai. Dabar dialogo su ministerija nebeturime visai“, – sakė „Šiuolaikinės onkologijos klinikos“ įkūrėjas E. Žilinskas.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija portalui DELFI atsakė, kad toks paslaugų organizavimas, koks yra dabar, užtikrina tinkamų visapusiškų paslaugų pacientui suteikimą laiku ir kokybiškai per visą „paciento kelią“, bei įgyvendina valstybės tikslą imtis veiksmų, kurie mažina šalies gyventojų mirtingumą nuo onkologinių ligų.
Visgi Regionų administracinis teismas, kurį ministerija skundžia, yra nurodęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija teiginį apie medicininių paslaugų papildomo poreikio nebuvimą, privalo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais. Tokio teismo sprendimo skunde ministerija teigia, kad tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio egzistavimas savaime nesukuria pareigos šį poreikį tenkinti plečiant paslaugų teikėjų skaičių.
(be temos)