Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto Rolando Marcinkevičiaus, ilgesnį pastato gyvavimo ciklą lemia atnaujinti fasadai, stogai, grindys ir inžinerinės sistemos. Taip pat sandūrų, perdangų ir balkonų sustiprinimas – konstrukcijos tampa atsparesnės mechaniniam ir atmosferos poveikiui.

Svarbu prižiūrėti atsakingai

Senuose daugiabučiuose dažniausiai pasitaiko konstrukcinių pažeidimų – tarpplokštinių siūlių nesandarumo, plyšių, iškritusių mastikų, nesandarių siūlių.Taip pat dažnai fiksuojami išorinių ir rūsio sienų, stogų, balkonų konstrukcijų pažeidimai.

Tuo pačiu metu inžinerinėse sistemose dažniausiai pasitaikančios problemos – pasenę, neautomatizuoti šilumos punktai ir neefektyvūs vamzdynai. Kita itin svarbi problema – nusidėvėjusi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Dėl senų, surūdijusių ar stipriai susidėvėjusių vamzdynų dažnai kyla avarinių situacijų. Problemų kyla ir dėl pasenusių ventiliacijos sistemų, šiuolaikinių buitinių poreikių neatitinkančios elektros instaliacijos.

„Defektai atsiranda ne tik dėl statybinių medžiagų nusidėvėjimo ar pastato amžiaus, bet ir nepakankamos priežiūros. Neretai gyventojai įsivaizduoja, kad atsako tik už savo buto ribas. Tačiau nuosavybė apima visą pastatą – stogą, laiptines, pamatus ir net kaimyno balkoną. Jei nesirūpinama bendrosiomis pastato konstrukcijomis, laikui bėgant pažeidimai gali tapti tokie reikšmingi, jog vietoj renovacijos jau tenka svarstyti apie viso pastato rekonstrukciją“, – sakė Vilnius TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris.

Delsti – ir brangu, ir rizikinga

Jei konstrukciniai ar inžineriniai defektai nėra pašalinami laiku, jie ne tik gilėja, bet ir gerokai padidina renovacijos išlaidas. „Vienas pavojingiausių padarinių – avarinės būklės balkonai, kurie gali nukristi. Jei pastatas tampa nesandarus, šaltis skverbiasi į vidų, didėja drėgmės lygis. Dėl to sienos dar labiau šąla, ima formuotis pelėsis – tai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir kelia grėsmę gyventojų sveikatai“, – teigė doc. dr. A. Šneideris.

Pasak R. Marcinkevičiaus, per nesandarias sienas ir stogus pastatas praranda iki 40 proc. visos šilumos energijos. Apleisti vamzdynai gali sukelti patalpų užliejimą, o pasenusi elektros instaliacija – gaisrą. „Daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų įtakos pastato eksploatacijai. Nors ne visada įmanoma atkurti pradinį tvirtumą, renovuotas pastatas gali būti net patvaresnis ir efektyvesnis nei buvo“, – sakė APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99 699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

modernizuok.apva.lt