„Š. Stepukonis jau kelerius metus nėra „Olympic Casino Group Baltija“ klientas, kas reiškia, kad jo lošimų paskyra bendrovėje yra uždaryta, tai yra jos paprasčiausiai nėra“, – pranešime teigė įmonės vadovas Tomas Palevičius.

T. Palevičius taip pat teigė, kad įmonė dėl Š. Stepukonio su valstybės institucijomis bendradarbiauja nuo 2020-ųjų.

„Dėl Š. Stepukonio dar nuo 2020 metų bendradarbiaujame su tokiomis institucijomis kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos policija, taip pat vienu iš Lietuvoje veikiančių bankų. Jokio grįžtamojo ryšio iš šių institucijų nesame gavę“, – sakė jis.

„Olympic Casino“ vadovo teigimu, pinigų judėjimo sraute bendrovė bent yra ketvirta grandis po „BaltCap“ fondo, audito bendrovių, šalies finansų įstaigų, o jai pareikšto ieškinio suma yra 3,5 mln. eurų.

Bendrovės duomenimis, Š. Stepukonio finansinė situacija leido jam dalyvauti lošimuose statytomis sumomis, tai yra statomos sumos neatrodė didelės palyginti su jo gaunamomis pajamomis (...)

 

„Šiuo konkrečiu atveju pinigų judėjimo sraute esame bent ketvirtoji grandis po pačios fondų valdytojos, audito bendrovių, šalyje veikiančių finansų įstaigų. Bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ pareikšto civilinio ieškinio suma yra 3,5 mln. eurų“, – nurodė įmonės vadovas.

Anot T. Palevičiaus, bendrovėje Š. Stepukonis lošė asmeniniais negrynaisiais pinigais ir tik internetu per jo susikurtą asmeninę lošimo paskyrą, o pinigai buvo pervedami iš jo sąskaitų Lietuvos finansų įstaigose.

Jo teigimu, Š. Stepukonio statomos sumos neatrodė didelės, palyginti su jo gaunamomis pajamomis.

„Olympic Casino“ vadovas kartojo, kad įmonė tikrino Š. Stepukonio pinigų kilmę – ji buvo pagrįsta ir atitiko įmonės informaciją apie lošėją.

„Bendrovės duomenimis, Š. Stepukonio finansinė situacija leido jam dalyvauti lošimuose statytomis sumomis, tai yra statomos sumos neatrodė didelės palyginti su jo gaunamomis pajamomis, apie kurias turėjome informacijos. Lošimuose gauti laimėjimai atsispindėjo pajamų deklaracijose, kurias (...) teikėme Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – aiškino T. Palevičius.

Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės elektroninių pinigų, esančių Š. Stepukonio ir lošimo įmonių „Payseros“ sąskaitose arba Š. Stepukonio sąskaitose lošimų bendrovėse, grąžinimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų, BNS anksčiau pranešė teismas.

T. Palevičiaus teigimu, abi bendrovės yra vienos grupės dalis, tačiau jų veikimo modelis skiriasi – jos veikia pagal skirtingus įstatymus bei licencijas.

„Bendrovės ne tik turi skirtingas licencijas, vadovaujasi skirtingų valstybių įstatymais, bet ir disponuoja atskiromis klientų duomenų bazėmis. Aš galiu kalbėti tik apie situaciją Lietuvoje ir bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ veiklos ribose“, – pabrėžė „Olympic Casino“ vadovas.