„Panevėžio ligoninė ne tik dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugą. Ligoninės vadovybės gan savitas požiūris į racionalų lėšų naudojimą, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Vienur taupoma paslaugų kokybės gerinimo ar darbuotojų algų sąskaita, kitur – išlaidaujama. Mūsų skaičiavimais, šis žaidimas tiekėjų kainomis ir tūkstantinėmis kompensacijomis mokesčių mokėtojams kainavo 71 tūkstantį eurų“.

Ligoninė bendrovei turės sumokėti 33 tūkst. eurų

Tarnyba nustatė, kad Panevėžio ligoninė iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas nusipirko už 0,79 Eur/kg, kai prieš tai galiojusioje sutartyje su bendrove „Šiaulių skalbykla“ pastaroji ligoninei turėjo skalbti už 0,40 Eur/kg. VPT pateikiamais duomenimis, Respublikinė Panevėžio ligoninė skalbimo paslaugas iš „Kagrio“ pirko jau ne pirmą kartą: nuo 2004-ųjų sudarytos septynios sutartys. Įkainiai jose svyruoja nuo 0,72 Eur/kg iki 0,82 Eur/kg.

Kaip pažymi VPT, ligoninė sutartį su „Šiaulių skalbykla“ vienašališkai nutraukė, o kai ji dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą – bylą baigė taikos sutartimi, ligoninei susitarus išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją už negautą pelną.

Taikos sutartimi ligoninė taip pat įsipareigojo iki metų pabaigos sumokėti skalbimo paslaugų įmonei skolą už paslaugas, per 28 tūkst. eurų, nurodoma teismo nutartyje.

Ligoninės vadovas nenori gaišti laiko teismuose

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I.Dorošas BNS teigė, jog sutartis su „Šiaulių skalbykla“ nutraukta, nes paslaugos buvo nekokybiškos, o taikos sutartimi bylą baigti ligoninė sutiko nenorėdama gaišti laiko.

„Su „Šiaulių skalbykla“, kuri eina per CPO, sudaryta taikos sutartis vien dėl to, kad mes netemptumėm laiko dėl paslaugų atlikimo čia ir negaištumėm laiko per teismus. Dėl to mes ir pasirašėm taikos sutartį. Paslaugos, kurias teikia „Šiaulių skalbykla“, buvo nekokybiškos, ir dėl to mes nutraukėm su jais paslaugas. Dėl šios priežasties mes kreipėmės į teismą lygiai taip pat, su prašymu atlyginti mums nuostolius, kuriuos patyrė mūsų įstaiga dėl nekokybiško darbo ir dėl negrąžinimo visos dalies mūsų skalbinių“, – sakė I.Dorošas.

VPT paskelbtą informaciją jis pavadino tendencinga, dirbtinai kuriamu ažiotažu.

„Tai ne tik mano vieno nuomonė kaip administracijos atstovo ir direktoriaus, visos mūsų sudarytos komisijos, darbo grupės dirba ne vieną mėnesį taisydamos klaidas ir nekokybišką „Šiaulių skalbyklos“ darbą, – tvirtino direktorius.

Klausiamas, kodėl tuomet ligoninė sumokėjo kompensaciją bendrovei sudariusi taikos sutartį, o ne laukė teismo sprendimo, I.Dorošas teigė, kad „tai yra laiko gaišimas, tampymas per teismus, kurie tikrai neteikia nei moralinio, nei fizinio malonumo“.

Skubą VPT pateisino

Respublikinė Panevėžio ligoninė ketvirtadienį BNS perduotame pranešime teigia, kad „VPT viešai išreikšta ir paskelbta pozicija prieštarauja jos pačios parengtai ligoninės skalbimo paslaugų pirkimų vertinimo išvadai“.

Tarnyba dėl skalbimo paslaugų pirkimo yra pateikusi dvi išvadas – viena patvirtina, kad skubos tvarka pirkimą vykdžiusi ligoninė nepažeidė įstatymo, kita kainą sako esant per didelę.

„Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė pirkimą vykdyti pasirinko skubos tvarka, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, dėl aplinkybių, kurios tuo metu nuo jos nepriklausė (perkančioji organizacija vienašališkai nutraukė sutartį,sudaryt ą su „Šiaulių skalbykla“ dėl skalbimo paslaugų teikimo, nes tiekėjas nekokybiškai teikė paslaugas, nenustatė įstatymo nuostatų pažeidimų pasirenkant pirkimo būdą“, – rašoma VPT išvadoje.

Tuo tarpu kitoje išvadoje VPT konstatuoja, kad šiuo pirkimu ligoninė paslaugas pirko už beveik du kartus didesnį įkainį nei šias paslaugas ji buvo įsigijusi iš bendrovės „Šiaulių skalbykla“.

Išvadoje kalbama ir apie kitą pirkimą, kurį irgi laimėjo bendrovė „Kagris“. Pasak VPT, šiame pirkime dalyvavo trys bendrovės, bet tiekėjas „Mūsų amatai“, pasiūlęs mažiausią kainą ir esantis pirmuoju pasiūlymų eilėje, atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tad sutartis buvo sudaryta su „Kagris“.

„Atsižvelgiant į tai, tarnybai kyla abejonių, ar tarp tiekėjų nebuvo galimai neteisėtų susitarimų“, – rašoma VPT išvadoje.

Ligoninė taipogi teigia, kad iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas už 0,79 Eur/kg įsigijo „tik tuo laikotarpiu, kai dėl nekokybiškų paslaugų teikimo buvo priversta nutraukti sutartį su „Šiaulių skalbykla“.

„Pagal šiuo metu baigiamas atlikti viešųjų pirkimų procedūras, darytina prielaida, kad skalbimo paslaugas ligoninė turės galimybę įsigyti už gerokai mažesnę kainą“, – teigiama pranešime.

Ligoninės vadovas - įtariamasis keliuose tyrimuose

I.Dorošas yra vienas iš teisiamųjų byloje, kur Panevėžio rajono savivaldybės valdininkai kaltinami piktnaudžiavimu. Bylos duomenimis, savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja I.Dorošui pagelbėjo gauti leidimą medžiams kirsti atgaline data.

Taip pat pernai sausį jam buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tiriant galimai neskaidrų viešųjų pirkimų organizavimą.

Atliekant pastarąjį ikiteisminį tyrimą, ligoninės vadovas I.Dorošas buvo suimtas mėnesiui, vėliau paleistas už užstatą. Taip pat jis teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų devyniems mėnesiams.

Byloje dėl galimai neskaidrių Panevėžio ligoninės pirkimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi įtariamas I.Dorošas taip pat tvirtino nukentėjęs dėl buvusios ligoninės vadovybės veiksmų. „O kuo šis klausimas susijęs su šitu straipsniu? Įtarimai, kaip jūs žinote, perduodami į teismą, ir visus klausimus sprendžia teismas,bet aš matau kai kurių žurnalistų tendenciją kompromituoti toliau sėkmingai įstaigos darbą“, – klausiamas apie įtarimus BNS sakė direktorius.

„Visa eilė sutarčių, kurios buvo sudaromos iki mano atvykimo į įstaigą, yra teisiškai nepagrįstos, su korupcijos prielaida, ir visą šitą informaciją atiduosim, kadangi mes matom, kad nesusišnekam su teisėsauga mūsų regione, mes visa tai atiduosime į Seimo Antikorupcijos komisiją. Tai informacija, einanti nuo 2004 ar 2005 metų, visa eilė sutarčių, byla, kuri šiandien nagrinėjama teisme, buvusios administracijos, tai tas darbas, kurį šiandieną aš dirbu, kaip jūs pasakėt, kaip įtariamasis, sukurtas būtent praeitais darbais buvusios administracijos“, – sakė ligoninės vadovas.

Ligoninės mažesnės, skalbimų daugiau

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamos sutartys rodo, jog 2015–2016 metais skirtingos respublikos lygmens ligoninės, įsigydamos paslaugas savarankiškai, už skalbimo paslaugas mokėjo nuo 0,57 iki 0,79 Eur/kg, skelbia VPT.

Iš viso keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011 metų iki dabar už skalbimo paslaugas tiekėjams sumokėjo 17,8 mln. eurų, tačiau daugiausiai skalbė anaiptol ne didžiausiosios, rodo VPT atlikta specializuoto skalbimo paslaugų tiekimo ligoninėse analizė.

Beveik 30 proc. šios sumos skalbėjams sumokėjo Respublikinės Šiaulių ir Panevėžio ligoninės – atitinkamai 2,17 mln. eurų ir 2,73 mln. eurų. Tuo tarpu kur kas didesnės Kauno klinikos skalbėjams per penkerius metus sumokėjo gerokai mažiau - 1,52 mln. eurų, Santariškių klinikos – 1,4 mln. eurų. VPT analizė rodo, jog ligoninėms teikiamų skalbimo paslaugų įkainiai skiriasi maždaug du kartus. Tai leidžia manyti, jog brangiausiai sumokančios ligoninės pirkdamos skalbimo paslaugas nesudaro galimybių tiekėjams konkuruoti pasiūlymais ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoja neracionaliai.

2015–2016 metais pigiausiai už jų paslaugas Lietuvoje moka Kelmės ligoninė – po 0,35 Eur/kg. Ji šią sutartį sudarė per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – centralizuotą viešųjų pirkimų platformą, sukurtą tam, kad dažniausiai naudojamas prekes ir paslaugas perkančiosios organizacijos galėtų nusipirkti greičiau ir pigiau. Palyginimui, medicinos įstaigos, pirkusios skalbimo paslaugas per CPO, moka vidutiniškai po 0,52 Eur/kg, tuo tarpu savarankiškai pirkimus vykdžiusios ligoninės moka vidutiniškai po 0,68 Eur/kg.

Visgi, kaip pažymi tarnyba, pirkimas per CPO savaime negarantuoja racionalaus lėšų naudojimo, rodo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvejis. Ji 2015 metais įsigijo skalbimo paslaugų per CPO už 0,46 Eur/kg iš bendrovės „Lindo“, tuo tarpu naujoje, šiemet sudarytoje, sutartyje su tuo pačiu tiekėju numatytas jau beveik dvigubai didesnis įkainis – 0,79 Eur/kg. 

VPT duomenimis, per 2011–2015 metų laikotarpį medicinos įstaigos su skalbimu susijusioms paslaugoms kasmet išleido vidutiniškai apie 4 mln. eurų.