„Mes už Europos Sąjungos ribų eksportuojame 37 proc., tai va į Lotynų Ameriką, Pietų Aziją ir Saudo Arabiją eksportuojame trečdalį apyvartos. Nukerta mums trečdalį apyvartos ir iš tikrųjų sunku suvokti kodėl“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Paukštys.

„Tą ką mes turime Europoje, mes Europoje galime dirbti, bet jeigu mūsų prekės negali keliauti į Lotynų Ameriką, vadinasi, turime ten gaminti. Mes susiduriame su dilema, o kaip išsaugoti verslą, kurį tiek metų kūrei? Kodėl jį turi kažkas sunaikinti ir tik dėl to, kad kažkaip atrodo, kad mūsų prekės kažkur blogai atrodo ir kažkam nepatinka?“ – klausė jis.

„Teltonikos“ vadovas sako nesuprantantis, kodėl į trečiąsias šalis draudžiama eksportuoti kai kuriuos visiškai nepavojingus produktus.

„Nesuprantu. Pavyzdžiui, interneto maršrutizatorius, kuo jis nepatinka? Jis dalina mobilų internetą visiems, bet jis negeras, jo negalima siųsti“, – nuogąstavo jis.

A. Paukštys sarkastiškai pašiepė susiklosčiusią padėtį sakydamas, kad jam kartais panašu, jog valdžia nori sąmoningai pakenkti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrai.

Tą ką mes turime Europoje, mes Europoje galime dirbti, bet jeigu mūsų prekės negali keliauti į Lotynų Ameriką, vadinasi, turime ten gaminti.

„Matot, mūsų aukštųjų technologijų verslas nėra toks didelis, jeigu jo nebus, tai niekas ir nepajaus. Gyvensime iš žemės ūkio. (...) Sarkastiškai kalbu, nes tikrai labai skauda. Nesitikėjau, kad galima prieš mūsų verslą taip ilgai ir taip sistemingai kišti pagalius į ratus“, – teigė jis.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.