Kai kurios kelionių agentūros sako neturinčios tikslių duomenų, kiek jose keliones įsigijusių lietuvių negali išvykti iš Persijos regiono šalių.
Turizmo rūmų vadovė savo ruožtu teigia, jog į Artimuosius Rytus keliauti norėję gyventojai planų neatšaukia, o keičia kelionių kryptis.
Užsienio reikalų ministerija yra skelbusi, kad buvo įstrigę apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių, iš kurių daugiausia – per 1 tūkst. – yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Artimuosiuose Rytuose keliones tik į Dubajų organizuojančio „Novaturo“ atstovė Viktorija Ceizarienė BNS nurodė, kad trečiadienio ryte ten buvo 87 bendrovės keliones įsigiję lietuviai bei dar keli estai ir latviai.
„Tačiau trečiadienį keli lietuviai jau išskrido (iš JAE – BNS) į Amsterdamą“, – BNS teigė kelionių agentūros atstovė.
Pasak jos, būsimos kovo kelionės į JAE atšauktos.
„Turėjom penkis blokus. Iki kovo pabaigos visas jas esame atšaukę ir keliautojams pasiūlėme alternatyvas, kaip pasikeisti keliones“, – BNS aiškino ji.
V. Ceizarienė vis tik negalėjo pasakyti, kiek kelionių kovo mėnesiui į JAE buvo užsakyta.
„Kai kurie turėjo įsigiję kelionę kaip paketą, o kai kurie – tik skrydžio bilietus, tad iš esmės negaliu atsakyti. Bet su visais iš jų susisiekėme, su visais dirbame. Tie blokai jau yra atšaukti ir keliautojai žino, kad tų skrydžių į Dubajų dabar nebus ir ieškome kitų galimybių“, – kalbėjo ji.
Kaip BNS nurodė kelionių agentūros „Itaka“ atstovas Justinas Šlopšnys, trečiadienio duomenimis, konflikto zonoje yra įstrigę keturi keliautojai iš Lietuvos – po du JAE ir Omane.
„Klientų, esančių Omane, skrydis su oro linijų bendrove „FlyDubai“ suplanuotas kovo 5 dieną ir pagal dabartinius duomenis, šis skrydis turėtų įvykti. Keliautojai, esantys JAE turėjo grįžti kovo 3-ąją, tačiau jų skrydis buvo atšauktas. Oro linijų bendrovė „FlyDubai“ šį skrydį perkėlė į kovo 7 dieną. Tai artimiausias šios bendrovės skrydis, kuriame buvo laisvų vietų“, – sakė J. Šlopšnys.
Pasak jo, šį mėnesį „Itakos“ pažintines arba poilsines keliones Omane, Katare ar JAE yra įsigiję 28 keliautojai iš Lietuvos.
„Kadangi mūsų kelionių paketai yra paremti reguliariaisiais skrydžiais, galimybė nutraukti ar keisti turistinės kelionės sutartį priklauso nuo oro linijų bendrovės kelionės keitimo sąlygų ir galimybės vykdyti savo įsipareigojimus – t. y. skrydžius“, – komentavo „Itakos“ atstovas.
„Grūdos“ vykdantysis direktorius Vytautas Rubinas BNS teigė, kad kelionių agentūra į šias valstybes kelionių šioms dienoms nebuvo pardavusi ir ten įstrigusių savo turistų neturi, tačiau jai teko atšaukti parduotas maždaug dvi dešimtis kelialapių į Persijos įlanką kovo 11-ąją ir į Omaną kovo 9-ąją.
Pasak V. Rubino, su turistais susisiekta.
„Vieni nukelia kelionę ramesniems laikams, kai situacija aprims, kiti atsisako vykti bet kada, dar kiti keičia į kitą kryptį“, – kalbėjo kelionių agentūros atstovas.
Kelios turizmo bendrovės, skraidinusios lietuvius į Persijos regiono valstybes, duomenų apie iš ten esančius keliautojus nepateikė.
Ž. Gavelienė: keliones Persijos regione turistai keičia į kitas kryptis
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad dėl Irano karo su Izraeliu ir JAV turistai iš Lietuvos neatsisako kelionių į konflikto purtomą regioną, o keičia atostogų kryptis.
Tendencija – žmonės ne atsisako kelionių, o keičia kryptį. Didelės keliautojų baimės neįžvelgiame. Tikrai jie dabar nesirenka šito regiono, bet renkasi kitus (...).
Anot jos, kovo mėnesiui įsigytas keliones galima atšaukti, derinti alternatyvas be baudų.
Tačiau, pasak jos, pasitaiko ir tokių keliautojų, kurie planų kol kas nekeičia bei žada laukti iki paskutinės akimirkos – gal konfliktas išblės ir jie išvyks į suplanuotą kelionę.
„Tendencija – žmonės ne atsisako kelionių, o keičia kryptį. Didelės keliautojų baimės neįžvelgiame. Tikrai jie dabar nesirenka šito regiono, bet renkasi kitus, nes tų krypčių tikrai yra – ir Europoje jau šilta, todėl galima keliauti ir poilsiauti, ir kruizai, ir tolimesnės kryptys yra pasiekiamos“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.
„Jau šio mėnesio pabaigoje pradedami skrydžiai į Turkiją. Tai turbūt lengviausias variantas – skristi į Turkiją, nes skrydžių dar yra praktiškai kiekvieną dieną. Kitas variantas – Graikija, Ispanija, Juodkalnija, Bulgarija. Ten nebus taip karšta, bet jau tikrai malonu bus gegužės, balandžio mėnesiais“, – sakė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, daugėja ir užsakomų kruizinių kelionių.
„Pandemija ir karas Ukrainoje jau išmokė, kad atsisakyti pailsėti neverta ir nėra prasmės, jeigu yra galimybė pakeisti kryptį. Tai tiems, aišku, kurie užstrigo tame regione, yra vieni sprendimai, tiems, kurie dabar planuoja keliones, yra kiti sprendimai“, – kalbėjo ji.
Ž. Gavelienės teigimu, dabar visų pirma priimami sprendimai dėl tų keliautojų, kurie ketino išvykti kovą.
Jos teigimu, kol kas nestebimas kelionių brangimas tomis kryptimis, kurios pasirenkamos vietoje neramumų apimto regiono.
„Natūralu, turbūt, kad ten, kur paklausa išauga, kaina kažkiek ūgtelėja. Tačiau nestebime, kad kainos būtų paaugusios. Taip, išskristi šiuo metu iš šalia JAE esančių oro uostų – Omano, Rijado – yra žymiai brangiau negu reguliariai buvo, bet tai yra normali situacija, nes didžioji dalis regionų užsidarė. Ir paklausa yra labai didelė“, – tvirtino ji.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentės teigimu, atšaukti vėliau, po kelių mėnesių ar pusmečio, planuojamas keliones į konflikto apimtą regioną, galima, bet su praradimais.
„Mūsų rekomendacija: jeigu klientas tikrai dabar žino, kad nė už ką nevažiuos į tą regioną, natūralu, kad likus pusei metų iki kelionės yra galimybė su minimaliomis baudomis atšaukti ją. Jeigu nenori netgi tų minimalių baudų, siūlome stebėti situaciją, jeigu vykti nebus galima, tada bus atšaukimas be baudų“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Ž. Gavelienė teigė neturinti žinių, kad yra turistų, įstrigusių šalyse, paliestose konflikto, kuriais nepasirūpinta.
„Tiek JAE, tiek Kataras, tiek Bahreinas labai rūpinasi įstrigusiais žmonėmis. Visi turi pažadą ir dokumentus, kad už jų gyvenimą viešbutyje bus apmokėta. Pavyzdžiui, tie, kurie buvo kruizuose Persijos įlankoje, jais visais rūpinasi kruizinės kompanijos: yra laivuose, laivai neplaukia, bet žmonės jaučiasi gerai, ten tikrai ir pramogos vyksta, ir maistas tiekiamas. Kitas dalykas – kelionių organizatoriai iš Lietuvos irgi rūpinasi savo keliautojais“, – sakė Ž. Gavelienė.
Kaip skelbė BNS, konflikto apimtame regione buvo įstrigę apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia – per 1 tūkst. – jų yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
(be temos)