Pristatytas rekordinio ilgio metraštis

Mena gaivalingus reiškinius

1511 vasario 22 d. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Šilokarčemos pavadinimas. Tai padarė Vokiečių ordino komtūras Memelyje Michaelis fon Švabenas, pradėjęs jau pusę tūkstantmečio trunkančią neįtikėtinai spalvingą Šilutės miesto istoriją.

Įdomiausius faktus ir asmenybes, atspindinčius miesto praeitį ir verčiausius atsidurti ant sienos, atrinko istorikai. Vėliau internete įvyko balsavimas.

Bendruomenės nariams reikšmingiausias epizodas pasirodė 2002 m. vėlyvos žiemos potvynis. Nemuno žemupyje įvykusią stichinę nelaimę daugelis iki šiol vadina šimtmečio potvyniu. Mat išsilieję gausūs Nemuno ir Minijos vandenys tuomet ne juokais išgąsdino Šilutės krašto gyventojus ir pridarė daug nuostolių.

Tiesa, miestiečiai yra iškentę ir daugiau stichijų. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad dar 1829 m. žiemą sniego storis čia siekė iki dviejų metrų, o kovą šalo iki 20 laipsnių žemiau nulio. Todėl potvynis buvo ypač baisus: Šilutės senasis turgus net iki gegužės mėnesio buvo po vandeniu.

Potvynis tąkart pridarė milžiniškos žalos: visiškai sugriovė 23 gyvenamuosius namus bei 16 ūkinių pastatų, 122 gyvenamieji namai ir 90 ūkinių pastatų buvo apgadinti.

Dar viena netikėta istorija, atsiradusi ant metraščio sienos – pokario laikotarpis, kai tikrų šilutiškių mieste buvo likę vos keli. 1944 m. rudenį priartėjus karo frontui, vokiečių karinės valdžios įsakymu iš Klaipėdos krašto priverstinai buvo evakuota apie 90 proc. vietinių gyventojų – lietuvininkų ir vokiečių. Pasitraukus frontui Šilutės mieste buvo tik 7 gyventojai.

Tikimasi, jog iniciatyva paskatins šilutiškius dar labiau domėtis ir didžiuotis savo miestu.

Nustebino kūrybingumu

Šiuos ir kitus istorinius momentus atkūrę moksleiviai ir meno mokyklos absolventai savo idėjomis ir kūrybingumu stebino net ir projekto rengėjus.

Pavyzdžiui, dvarininką H.Šojų įamžinančiame epizode būtinai turėjo atsirasti katinas. Vaikai susikaupę piešė šį gyvūną neatsitiktinai. Esą tuo metu buvo baisus badmetis. Nepaisant to, H.Šojus surengė didelę puotą. Tuo nepatenkinti vietiniai gyventojai ant dvaro tvoros pakorė katiną, taip leisdami suprasti dvaro valdytojui, kad ne laikas švęsti.

Prisiminus laikotarpį, kai Šilutę po pirmojo pasaulio karo apie penkmetį valdė prancūzai, vaikai pademonstravo subtilų humoro jausmą – nupiešė žmogų, iš kurio kišenės kyšojo ilgas prancūziškas batonas.

Įamžinimo sulauks ir Šilutės pinigai, kurie sunkmečiu buvo spausdinami tik vienoje pusėje, antroji banknoto dalis buvo paliekama tuščia.

„Asmeniškai man mieliausi ir smagiausi tie epizodai, kuriuose vaizduojami vaikų interpretuoti istorijos įvykiai. Pavyzdžiui, epizode, kuris vaizduoja Šilutės paskelbimą miestu, atsirado užrašas „Mes nebe kaimiečiai“. Tokie šmaikštūs, vaikų sugalvoti elementai pagyvina sausus faktus, įneša į juos gyvybės, pozityvo, o kartais ir nepiktos ironijos“, – įsitikinęs menininkas T.Šimkus.

„Šilutės siena“ ryškiausių krašto kultūros įvykių pagerbimo ceremonijoje 2015 m. pabaigoje buvo pripažinta geriausia rajono metų iniciatyva, sujungusia miesto bendruomenę.